Pirštų lūžiai – tai pirštų kaulų sužalojimai, galintys sukelti skausmą, patinimą ir deformaciją. Greitas atpažinimas ir gydymas yra labai svarbūs norint išlaikyti funkciją ir skatinti gijimą.
Pirštų lūžių simptomai, nesudėtingas diagnostikos procesas, įvairios gydymo galimybės, priklausomai nuo sunkumo laipsnio, ir svarbiausi reabilitacijos žingsniai, kad greitai grįžtumėte prie įprastinės veiklos, aptariami šiame įraše.
Trumpai
- Pirštų pirštų lūžiai dažniausiai įvyksta dėl traumos, o jų simptomai – skausmas, patinimas, deformacija ir kraujosruvos – reikalauja skubios medicininės pagalbos.
- Diagnozuojant reikia peržiūrėti ligos istoriją, atlikti fizinę apžiūrą ir vaizdinius tyrimus, pvz., rentgeno nuotraukas, kad būtų patvirtintas lūžio tipas ir įvertintas sužalojimo sunkumas.
- Nechirurginis gydymas apima imobilizaciją įtvarais arba gipsais, o sunkių, pasislinkusių arba nestabilių lūžių atveju būtina chirurginė intervencija.
- Reabilitacija yra gyvybiškai svarbi norint atsigauti, daugiausia dėmesio skiriant judesių amplitudės pratimams, suėmimo jėgai ir neskausmingiems judesiams, kad būtų atkurta plaštakos funkcija.
- Ankstyvas įsikišimas ir gydymo planų laikymasis gerokai sumažina ilgalaikių komplikacijų riziką ir skatina greitesnį pasveikimą.
Pirštų lūžių supratimas
Pirštų pirštų lūžiai yra dažni sužalojimai, kurie gali atsirasti dėl tokių traumų, kaip kritimas ant ištiestos rankos, smūgiavimas daiktais ar pirštų trinktelėjimas durimis. Mažiems vaikams ypač dažnai pasitaiko sumušimo traumų, o sportinė veikla ir darbas su mechanizmais taip pat gali gerokai prisidėti prie šių sužalojimų.
Žmogaus plaštaką sudaro 14 kaulų, vadinamų falangomis, ir lūžiai gali įvykti bet kuriame iš šių kaulų. Svarbu pažymėti, kad nykščio lūžiai gali būti gydomi atskirai nuo kitų pirštų lūžių. Be to, metakarpaliniai lūžiai, pažeidžiantys plaštakos kaulus, skiriasi nuo falangų lūžių.
Specifiniai lūžių tipai gali būti čiurkšliniai lūžiai, plaktuko sužalojimai ir tiesiamosios sausgyslės avulsiniai lūžiai, kurie gali būti įvairaus sunkumo ir sudėtingumo. Lūžiai gali būti tiesūs, spiraliniai arba skeveldriniai, kai kaulas gali būti suskilęs į kelias dalis.
Tiksli diagnozė yra labai svarbi ir gali priklausyti nuo išsamios anamnezės, fizinės apžiūros ir vaizdinių tyrimų, pavyzdžiui, rentgeno nuotraukų. Sudėtingesniais atvejais gali būti taikomi pažangūs vaizdiniai metodai, įskaitant kompiuterinę tomografiją, siekiant užtikrinti, kad visi susiję sužalojimai būtų nustatyti ir tinkamai gydomi.
Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Piršto lūžio simptomai gali būti šie: skausmas ir diskomfortas, patinimas ir uždegimas, deformacija ar judėjimo sutrikimai.
Skausmas ir diskomfortas gali būti nuolatinis arba protarpinis, stiprėjantis judant, nuo silpno iki stipraus.
Gali atsirasti patinimas ir uždegimas, pastebimas per 5-10 minučių, dažnai kartu su paraudimu ir jautrumu.
Deformacija ir judėjimo sutrikimai gali pasireikšti kreiva išvaizda, negalėjimu visiškai pajudinti ar sulenkti piršto arba pakitusiu ilgiu.
Papildomi požymiai gali būti mėlynės, nutirpimas, sustingimas ar net atsidengęs kaulas.
Jei po traumos pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatytas traumos mastas ir pradėtas tinkamas gydymas.
Ankstyva intervencija gali sumažinti skausmą ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms, susijusioms su negydomais lūžiais.
Dažniausios lūžių priežastys
Pirštų lūžiai dažnai įvyksta dėl įvairių įprastų priežasčių, įskaitant traumas nukritus, su sportu susijusias traumas ir kasdienius nelaimingus atsitikimus.
Kritimai gali labai stipriai paveikti pirštus, o sportuojantys asmenys gali patirti tiesioginį smūgį arba nepatogiai nusileisti.
Be to, dėl įprastų nelaimingų atsitikimų, pavyzdžiui, kai pirštai atsitrenkia į duris arba netinkamai elgiamasi su įrankiais, neretai įvyksta lūžiai, kurie gali turėti įtakos darbingumui.
Traumos dėl kritimų
Griuvimai gali sukelti plaštakos traumą, ypač nukritus ant ištiestos rankos. Šis dažnas atvejis gali sukelti pirštų lūžius dėl didelės jėgos, veikiančios plaštakos kaulus. Gali būti sužalotos falangos, metakarpaliai arba abu šie kaulai, todėl gali įvykti įvairių tipų lūžiai. Be to, jėga gali paveikti aplinkines sausgysles, nervus ir raiščius.
Sužalojimai dėl kritimo gali pasireikšti dėl tiesioginio smūgio, ašinės apkrovos, hiperekstenzijos ar rotacinės jėgos, todėl gali pasireikšti tokie simptomai kaip tiesioginis ir stiprus skausmas, deformacija, greitas patinimas ir galimas tirpimas. Piršto paslankumas gali reikšti lūžį, taip pat dažnai pastebimos mėlynės.
Diagnozuojant paprastai atliekama nuodugni medicininė apžiūra ir diagnostinė rentgeno nuotrauka, kad būtų patvirtintas lūžio pobūdis ir sunkumas.
Gydymo būdai gali būti įvairūs – nuo paprastesnių lūžių šlifavimo iki chirurginės intervencijos sudėtingesniais atvejais. Norint atkurti visišką funkciją ir judrumą, gali prireikti reabilitacijos, todėl svarbu greitai įvertinti ir prižiūrėti bet kokią su kritimu susijusią plaštakos traumą.
Su sportu susijusios traumos
Su sportu susijusios traumos gali turėti didelę įtaką pirštų lūžiams. Tokios sporto šakos, kaip krepšinis ir beisbolas, kelia ypatingą riziką, todėl žaidėjams gaudant ar metant kamuolį dažnai įvyksta lūžiai. Beisbolo varžybose ypač paplitęs vadinamasis „mallet finger” reiškinys, kai pagautas kamuoliukas gali stipriai sulenkti piršto galiuką.
Ledo ritulys ir futbolas taip pat gali kelti pavojų dėl fizinio kontakto ir susidūrimų, kurie gali baigtis lūžiais, atsirandančiais grumtynių ar lazdų sąveikos metu.
Be to, sporto šakose, kuriose reikia suspaudimo ir kontakto, tokiose kaip boksas ir imtynės, dėl smūgių ar grumtynių gali padidėti metakarpų lūžių tikimybė. Tinklinio žaidėjai gali susižeisti blokuodami ar spardydami kamuolį, o slidinėjant ir važinėjant snieglente galima nukristi ir patirti pirštų lūžių.
Prevencinės priemonės gali būti labai svarbios šiai rizikai sumažinti. Naudojant apsaugines priemones, pavyzdžiui, bokso pirštines, galima gerokai sumažinti lūžių skaičių.
Tinkamų gaudymo, smūgiavimo ir blokavimo technikų taikymas, taip pat kaulų sveikatos palaikymas pasitelkiant kalcį ir vitaminą D gali dar labiau apsaugoti sportininkus nuo pirštų traumų. Reguliarus rankų ir pirštų raumenų stiprinimas taip pat gali būti labai svarbus siekiant sumažinti pažeidžiamumą dėl lūžių sportuojant.
Kasdieniai nelaimingi atsitikimai
Kasdieniai nelaimingi atsitikimai gali sukelti didelius pirštų lūžius. Dažniausiai pasitaikantys atvejai yra tiesioginės traumos, pvz., pirštų pataikymas į duris arba atsitiktinis jų prispaudimas durų staktomis.
Šie sužalojimai taip pat gali atsirasti, kai asmenys instinktyviai ištiesia rankas, norėdami nutraukti kritimą arba atsitrenkti į kietą paviršių. Nelaimingi atsitikimai darbe, susiję su elektriniais įrankiais, gali dar labiau padidinti pirštų lūžių riziką.
Ne mažiau paplitę ir nelaimingi atsitikimai buityje. Pirštų užsikirtimas uždarant duris, krentantys daiktai arba paslydimo ir kritimo atvejai, kai rankos naudojamos kaip atrama, gali sukelti skausmingus sužalojimus.
Kasdienė veikla, pavyzdžiui, maisto gaminimas ar valymas, taip pat gali būti nelaimingų atsitikimų, dėl kurių pažeidžiamas pirštų vientisumas.
Amžius ir kaulų sveikata gali būti labai svarbūs dėl polinkio į lūžius. Dėl osteoporozės ar su amžiumi susijusių kaulų tankio pokyčių susilpnėję kaulai gali padidinti lūžių tikimybę nuo nedidelių smūgių.
Vyresnio amžiaus suaugusiesiems gali kilti ypač didelė rizika, nes jie gali patirti lūžius su mažesne jėga.
Be to, prie pirštų lūžių gali prisidėti pasikartojančio streso traumos. Per didelis krūvis, atsirandantis dėl tokios veiklos kaip spausdinimas ar grojimas muzikos instrumentais be tinkamo poilsio, gali sukelti stresinius lūžius.
Diagnozės proceso paaiškinimas
Pirštų lūžių diagnostika prasideda nuo išsamaus paciento ligos istorijos įvertinimo, kuris padeda nustatyti ankstesnes sveikatos problemas ir sužalojimo ypatumus.
Po to atliekama išsami fizinė apžiūra, kurios metu daugiausia dėmesio skiriama skausmui, patinimui ir sąnarių išsidėstymui, taip pat patikrinama, ar nėra deformacijų ar papildomų sužalojimų.
Vėliau atliekami vaizdiniai tyrimai, įskaitant rentgeno ir galbūt kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus, kad būtų galima tiksliai nustatyti lūžio tipą ir sunkumą.
Anamnezės įvertinimas
Norint diagnozuoti ir planuoti galimo piršto lūžio gydymą, labai svarbu nuodugniai įvertinti ligos istoriją. Atliekant šį vertinimą daugiausia dėmesio skiriama keliems pagrindiniams veiksniams, įskaitant sužalojimo pobūdį, simptomų sunkumą ir bendrą paciento sveikatos būklę.
Pagrindiniai elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant anamnezės vertinimą, yra šie:
- Duomenys apie sužalojimą: Įrašykite sužeidimo tipą (pvz., kritimas, smūgis), sužeidimo mechanizmą (pvz., tiesioginė trauma, stresas) ir bet kokius tiesioginius simptomus, tokius kaip patinimas ar mėlynė.
- Simptomų apžvalga: įvertinkite skausmo stiprumą ir trukmę, deformacijos buvimą ir bet kokį tirpimą ar pakitusį pojūtį. Įvertinkite paciento pažeisto piršto judesių amplitudę ir sustingimą.
- Medicininės aplinkybės: atkreipkite dėmesį į pagrindines ligas, kurios gali turėti įtakos gijimui, pavyzdžiui, osteoporozę, ankstesnes plaštakos traumas ir šiuo metu vartojamus vaistus, kurie gali apsunkinti gydymą.
Fizinės apžiūros metodai
Išsami fizinė apžiūra gali būti labai svarbi diagnozuojant pirštų lūžius. Jis leidžia gydytojams surinkti svarbią informaciją apie sužalojimo sunkumą ir pobūdį.
Pradiniame etape atliekama vizualinė apžiūra, kurios metu daugiausia dėmesio skiriama didelėms deformacijoms, patinimui, ekchimozei ir bet kokiems įbrėžimams ar plėštinėms žaizdoms. Palyginus pažeistą pirštą su priešingu pirštu, galima nustatyti subtilius skirtumus ir asimetriją.
Lokalizuotą jautrumą ir deformaciją galima įvertinti apčiuopiant skausmingą sritį ir patikrinant, ar nėra dislokacijos sutrikimų. Stebint pirštų lenkimo kaskadą galima nustatyti bet kokias rotacines deformacijas, o vertinant sąnarių judesius galima atskleisti lenkimo sunkumus.
Toliau, siekiant nustatyti skausmo lygį ir judesių apribojimus, gali būti tikrinama aktyvioji ir pasyvioji judesių amplitudė. Lūžio stabilumas gali būti įvertintas tikrinant, ar nėra poslinkio ir pasislinkimo.
Galiausiai, atlikus išsamų neurovaskulinį įvertinimą, galima užtikrinti tinkamą pažeistos galūnės perfuziją ir šilumą. Tai apima kapiliarų užsipildymo laiko patikrinimą ir odos temperatūros palyginimą su nepaveikta puse.
Be to, siekiant nustatyti bet kokius trūkumus ar pakitimus, turi būti dokumentuojamas spindulinio, vidurinio ir alkūninio nervų motorinių ir sensorinių funkcijų vientisumas.
Vaizdinių tyrimų naudojimas
Vaizdiniai tyrimai gali patvirtinti pirštų lūžių diagnozę, visų pirma rentgeno spinduliais. Rentgeno spinduliai yra labai svarbūs nustatant lūžio buvimą ir sunkumą. Jie suteikia svarbius vaizdus, leidžiančius įvertinti sąnarių įsitraukimą, išsidėstymą ir lūžio stabilumą.
Pagrindiniai aspektai, vertinami naudojant vaizdus, gali būti šie:
- Rentgeno spinduliai gali patvirtinti, ar yra lūžis ir jo tipas, įskaitant bet kokias deformacijas, pvz., netinkamą rotaciją ar sutrumpėjimą.
- Stabilumo įvertinimas: vaizdas gali padėti nustatyti, ar lūžis yra stabilus, ar jam gresia pasislinkimo pavojus, o tai svarbu priimant sprendimus dėl gydymo.
- Minkštųjų audinių įvertinimas: Siekiant įvertinti susijusius sausgyslių, nervų ir raiščių sužalojimus, ypač sudėtingais atvejais, gali būti naudojami pažangūs vaizdai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija arba magnetinis rezonansas.
Nechirurginio gydymo galimybės
Pirštų lūžių nechirurginis gydymas gali apimti imobilizaciją ir reabilitaciją, kad būtų skatinamas gijimas ir mažinamos komplikacijos.
Imobilizacija atliekama naudojant įtvarus arba gipso įtvarus, kurie stabilizuoja pirštą ir apsaugo jį nuo tolesnių sužalojimų. Gali būti naudojami įvairūs įtvarai, pavyzdžiui, nugaros pirštų įtvarai arba apsauginės liemenės, dažnai sutvirtinami elastiniais tvarsčiais, kad nebūtų per daug įtemptas riešo sąnarys. Tarp gretimų pirštų gali būti dedamos marlės pagalvėlės, kad būtų išvengta odos kontakto.
Paprastai įtvarai nešiojami apie tris savaites, o gijimo eigai stebėti periodiškai atliekami rentgeno tyrimai. Pirminė rentgeno nuotrauka atliekama iš karto po įtvaro uždėjimo, po to kas kelias savaites atliekamos kontrolinės rentgeno nuotraukos, kad būtų užtikrintas tinkamas kaulų išsidėstymas.
Reabilitacija yra gyvybiškai svarbi sveikimui. Ankstyva intervencija su judesių diapazono pratimais gali padėti išvengti sustingimo, o po gijimo gali prireikti fizioterapijos, kad būtų atkurta funkcija. Stiprinimo pratimai gali būti skirti aplinkinėms raumenų grupėms, o ultragarso terapija gali padėti atkurti audinius.
Siekiant palaikyti veiksmingą gijimą, labai svarbu specifiniais pratimais valdyti patinimą ir sustingimą, kartu patvirtinant, kad laikomasi gydymo plano.
Tinkama plaštakos ir riešo padėtis imobilizacijos metu yra labai svarbi optimaliam atsigavimui.
Chirurginės intervencijos apžvalga
Chirurginė operacija rekomenduojama esant sunkiems, pasislinkusiems ar nestabiliems pirštų lūžiams. Tokiais atvejais gali būti matomų deformacijų ar nedidelių sąnario paviršiaus pažeidimų. Norint nustatyti chirurginių procedūrų poreikį, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Chirurginė intervencija gali apimti keletą aspektų, įskaitant:
- Chirurginiai metodai: Įprasti chirurgijos metodai: lūžiui stabilizuoti gali būti naudojami kaiščiai (K vielos), sraigtai arba metalinės plokštelės, galbūt naudojant minimalios prieigos „rakto skylutės” metodą, kad būtų kuo mažiau randų.
- Anestezijos galimybės: Procedūros gali būti atliekamos taikant bendrąją, regioninę arba vietinę anesteziją, todėl pacientai paprastai grįžta namo tą pačią dieną.
- Fiksavimo metodai: Priklausomai nuo lūžio specifikos, gali būti taikomi tokie fiksavimo metodai: į kaulą įverti smeigtukai, lūžį sutvirtinantys sraigtai arba metalinės plokštelės, tvirtinamos sraigtais.
Tinkama chirurginė intervencija yra labai svarbi, nes negydomi lūžiai gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, pavyzdžiui, sustingimą, skausmą ir rankos funkcijos praradimą.
Gijimo eigai stebėti gali prireikti reguliarių kontrolinių apsilankymų.
Priežiūra siekiant greitesnio atsigavimo
Veiksminga greitesnio atsigavimo po piršto lūžio priežiūra apima imobilizaciją, skausmo malšinimą ir laipsnišką įsitraukimą į kasdienę veiklą. Sulaužytam pirštui palaikyti ir apsaugoti gali būti būtinas įtvaras arba gipso įtvaras, kuris paprastai nešiojamas 3-4 savaites.
Esant stabiliems lūžiams, sužeistą pirštą galima papildomai stabilizuoti prie gretimo nepažeisto piršto pritvirtinus lipnia juosta. Gijimo procesui stebėti gali būti būtina reguliariai atlikti rentgeno nuotraukas.
Svarbu malšinti skausmą; diskomfortą gali sumažinti be recepto parduodami skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, paracetamolis. 10 minučių kelis kartus per dieną dedami šalti kompresai gali padėti sumažinti patinimą, o rankos pakėlimas ant pagalvių poilsio metu gali dar labiau sumažinti edemą.
Sveikstant svarbu vengti naudoti pažeistą pirštą, kad nesutriktų gijimo procesas. Pacientai turėtų susilaikyti nuo vairavimo ir sporto mažiausiai šešias savaites po traumos.
Be to, gali būti svarbu palaikyti švarą ir sausumą ant įtvaro ar gipso. Kad būtų užtikrintas tinkamas gijimas, būtina apsilankyti tolesniuose susitikimuose, o kilus bet kokioms abejonėms reikėtų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju.
Reabilitacijos patarimai
Reabilitacija po piršto lūžio yra labai svarbi norint atkurti funkciją ir judrumą. Struktūrizuota reabilitacijos programa gali labai pagerinti sveikimo rezultatus.
Pateikiame tris pagrindinius pratimų tipus, kuriuos reikėtų įtraukti į reabilitacijos programą:
- Pradėkite nuo švelnių judesių, naudodamiesi priešinga ranka arba terapeuto pagalba. Sutelkite dėmesį į piršto lenkimą ir tiesimą, nespausdami skausmingų judesių. Tai gali padėti padidinti lankstumą ir sumažinti sustingimą.
- Aktyvaus ir pasyvaus judesių diapazono pratimai: Naudokite nesužeistą ranką, kad padėtumėte judinti sužeistą pirštą. Palaipsniui didinkite judesių amplitudę, kiek tai leidžia patogumas, taip skatindami savarankiškus judesius ir vengdami skausmo.
- Suėmimo jėgos ir lenkiamųjų sausgyslių pratimai: Naudokite streso kamuoliukus arba gydomąjį glaistą, kad pagerintumėte suėmimo jėgą, pradėdami nuo mažesnio pasipriešinimo. Įtraukite pirštų lenkiamųjų sausgyslių slydimo pratimus, kad skatintumėte sklandžius judesius.
Be to, atlikite pirštų tiesimo ir sąnarių mobilizacijos pratimus, kad atkurtumėte pusiausvyrą ir sumažintumėte sustingimą.
Visos reabilitacijos metu pirmenybę teikite neskausmingiems judesiams ir konsultuokitės su gydytoju, kad užtikrintumėte tinkamą techniką ir gaires, pritaikytas jūsų sveikimo poreikiams.
Taip pat svarbu gerti vandenį, kad būtų palaikomas bendras atsigavimas.
