Ką daryti, kai kraujospūdis yra žemas

Žemas kraujospūdis, dar vadinamas hipotenzija, apibrėžiamas kaip būklė, kai kraujospūdis arterijose yra neįprastai žemas, paprastai mažesnis nei 90/60 mmHg.

Pastebėjus tokius simptomus, kaip galvos svaigimas ar nuovargis, labai svarbu atpažinti, kad jūsų kraujospūdis gali būti žemas. Turite galimybių jį valdyti, pavyzdžiui, padidinti suvartojamų skysčių kiekį ir pakoreguoti mitybą, įtraukiant į ją daugiau druskos ir pagrindinių maistinių medžiagų.

Be to, diskomfortą sušvelninti gali padėti padėties keitimas. Tačiau jei šios strategijos nepadeda ir simptomai išlieka arba stiprėja, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų ištirtos papildomos gydymo galimybės.

Būdami informuoti ir pasiruošę, galite efektyviai spręsti bet kokias nerimą keliančias situacijas, kurios gali kilti dėl žemo kraujospūdžio.

Atpažinkite simptomus

Kai kraujospūdis sumažėja, gali pasireikšti tokie simptomai kaip svaigulys, nuovargis, alpulys, galvos svaigimas (ypač greitai atsistojus), silpnumas, neryškus matymas, skambėjimas ausyse ir pykinimas.

Sunkesniais atvejais sumažėjęs kraujospūdis gali sukelti alpimą, kuris yra apsauginė reakcija į smarkiai sumažėjusį kraujotaką.

Labai svarbu anksti atpažinti šiuos simptomus ir, jei alpstate, kreiptis į gydytoją, nes tai gali reikšti rimtesnę problemą.

Pasitikėkite savo kūno signalais ir reaguokite greitai, kad užtikrintumėte savo saugumą ir gerovę.

Padidinkite suvartojamų skysčių kiekį

Norint pakelti kraujospūdį ir sušvelninti tokius simptomus, kaip galvos svaigimas ir nuovargis, būtina padidinti suvartojamų skysčių kiekį. Dėl dehidratacijos mažėja kraujo tūris, todėl mažėja kraujospūdis. Norėdami su tuo kovoti, kasdien išgerkite ne mažiau kaip aštuonias 8 stiklines vandens, atsižvelgdami į savo aktyvumo lygį ir klimatą.

Kad papildytumėte gyvybiškai svarbių mineralų atsargas, vartokite elektrolitų turinčius gėrimus, pavyzdžiui, sportinius gėrimus arba kokosų vandenį. Nustatykite priminimus arba nešiokitės vandens buteliuką, kad galėtumėte gerti pakankamai skysčių. Daug skysčių turintis maistas, pavyzdžiui, sriubos, sultiniai ir vaisiai, taip pat padeda drėkinti organizmą.

Venkite per didelio kofeino ir alkoholio kiekio, nes jie gali sukelti dar didesnę dehidrataciją. Labai svarbu įsiklausyti į savo kūną; jei pastebėjote žemo kraujospūdžio požymių, pirmiausia padidinkite suvartojamų skysčių kiekį, kad stabilizuotumėte kraujospūdį ir pagerintumėte bendrą savijautą.

Koreguokite mitybą

Pakoregavus mitybą galima veiksmingai valdyti žemą kraujospūdį. Pateikiame pagrindinius mitybos pokyčius, kuriuos reikėtų apsvarstyti:

1. Į savo patiekalus įtraukite daug natrio turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, alyvuogių, marinuotų agurkų ir sūdytų riešutų, tačiau pirmiausia pasitarkite su gydytoju.
2. Daugiausia dėmesio skirkite maistinių medžiagų turintiems maisto produktams: Rinkitės neskaldytus grūdus, liesus baltymus ir sveikus riebalus. Kad išvengtumėte mažakraujystės, valgykite maisto produktų, kuriuose gausu vitamino B12 (pvz., kiaušinių ir praturtintų grūdų) ir geležies (pvz., špinatų, raudonos mėsos ir ankštinių daržovių).
3. Valgykite mažesnius ir dažnesnius patiekalus: Keletas mažesnių valgymų per dieną gali padėti išlaikyti stabilų kraujospūdį.
4. Atsižvelkite į suvartojamo kofeino kiekį: Saikingai vartokite kavą ar arbatą, nes kofeinas gali laikinai padidinti kraujospūdį.

Keiskite kūno padėtį

Kūno padėties pakeitimas gali labai padėti sumažinti žemo kraujospūdžio simptomus, ypač po valgio ar greitai atsistojus.

Jei jaučiatės apsvaigę ar svaigsta galva, kelias minutes pasėdėkite arba pagulėkite, kad kraujotaka grįžtų į smegenis. Pereidami iš sėdimos ar gulimos padėties, darykite tai lėtai.

Kojų pakėlimas taip pat gali padėti stabilizuoti kraujospūdį. Jei ilgai stovite, perkelkite svorį arba ženkite nedidelius žingsnius, kad paskatintumėte kraujotaką.

Kai kraujospūdis paprastai sumažėja, pavyzdžiui, po sunkios vakarienės, šiek tiek atsiloškite, kol vėl pasijusite normaliai.

Norint sumažinti žemo kraujospūdžio poveikį ir kontroliuoti savo sveikatą, svarbiausia sureguliuoti kūno padėtį.

Reguliariai stebėkite kraujospūdį

Reguliarus kraujospūdžio stebėjimas yra labai svarbus norint veiksmingai valdyti žemus rodmenis. Norėdami užtikrinti nuoseklumą ir tikslumą, stenkitės tikrintis kraujospūdį kasdien tuo pačiu metu, geriausia ryte ir vakare. Kad būtų patogiau, naudokite patikimą namų kraujospūdžio matuoklį.

Registruodami rodmenis taip pat atkreipkite dėmesį į visus lydinčius simptomus, pavyzdžiui, galvos svaigimą ar nuovargį, nes jie gali suteikti vertingos informacijos apie tai, kaip žemas kraujospūdis veikia jus asmeniškai.

Pastebėjus nuolatinius žemus rodmenis arba staigius kritimus, svarbu imtis veiksmų ir kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Kraujospūdžio lygio registravimas žurnale palengvins bendravimą su gydytoju ir padės priimti pagrįstus sprendimus dėl sveikatos.

Reguliariai stebėkite savo kraujospūdį, kad galėtumėte valdyti savo būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kreipkitės į gydytoją

Jei jaučiate tokius simptomus kaip galvos svaigimas, alpulys ar stiprus nuovargis, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją ir spręsti galimas žemo kraujospūdžio problemas. Šie įspėjamieji ženklai gali rodyti rimtą pagrindinę būklę, kurią reikia skubiai gydyti.

Atvykę į sveikatos priežiūros įstaigą, būkite pasirengę aptarti savo simptomus, šiuo metu vartojamus vaistus ir pastaruoju metu pasikeitusį gyvenimo būdą. Ši informacija labai svarbi, kad gydytojas galėtų įvertinti jūsų situaciją. Jis gali atlikti kraujo tyrimus, patikrinti širdies susitraukimų dažnį arba atlikti vaizdinius tyrimus, kad nustatytų žemo kraujospūdžio priežastį.

Jei gydytojas nustatys pagrindinę ligą, gydymo būdai priklausys nuo diagnozės. Tai gali būti gyvenimo būdo keitimas, vaistų keitimas ar kiti gydymo būdai kraujospūdžiui stabilizuoti.

Labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir lankytis visuose tolesniuose susitikimuose, kad galėtumėte stebėti savo būklę.

Gali būti įdomu

Kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti išvengti žemo kraujospūdžio?

Kad išvengtumėte žemo kraujospūdžio, galite pakeisti gyvenimo būdą.

Pradėkite nuo hidratacijos; gerdami daug skysčių galite palaikyti savo kraujo tūrį.

Taip pat gali būti naudinga į mitybą įtraukti daugiau druskos, tačiau pirmiausia pasitarkite su gydytoju.

Valgymas mažesniais kiekiais ir dažniau gali stabilizuoti kraujospūdį.

Be to, reguliari mankšta stiprina širdį ir gerina kraujotaką.

Ar yra specifinių vaistų, kurie gali sukelti žemą kraujospūdį?

Taip, tam tikri vaistai gali sukelti žemą kraujospūdį.

Šį šalutinį poveikį gali sukelti tokie vaistai kaip diuretikai, beta adrenoblokatoriai ir kai kurie antidepresantai.

Svarbu stebėti, kaip jaučiatės, ypač pradedant vartoti arba koreguojant dozes.

Nedvejodami aptarkite bet kokias problemas su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, nes jis gali padėti nustatyti, ar priežastis yra jūsų vaistai, ir prireikus pasiūlyti alternatyvų.

Norint veiksmingai valdyti savo sveikatą, labai svarbu būti informuotam apie savo vaistus.

Kaip žemas kraujospūdis veikia nėštumą?

Žemas kraujospūdis nėštumo metu gali sukelti galvos svaigimą, alpulį ir nuovargį, o tai gali turėti įtakos kasdienei veiklai.

Jis gali riboti kraujo tekėjimą į jūsų kūdikį, o tai gali turėti įtakos jo vystymuisi. Gali pasireikšti tokie simptomai kaip pykinimas ar neryškus matymas, ypač atsistojus.

Kraujospūdį kontroliuoti gali padėti hidratacija ir nedidelis, dažnas valgymas.

Visada kreipkitės į savo sveikatos priežiūros specialistą, kuris patars, kaip užtikrinti, kad jūs ir jūsų kūdikis išliktumėte sveiki.

Ar stresas gali turėti įtakos kraujospūdžiui?

Taip, stresas gali turėti įtakos kraujospūdžiui.

Kai patiriate stresą, jūsų organizme išsiskiria hormonai, dėl kurių širdis gali plakti greičiau, o kraujagyslės susiaurėti, todėl laikinai padidėja kraujospūdis.

Ilgainiui lėtinis stresas gali lemti nuolatinį aukštą kraujospūdį.

Svarbu valdyti stresą pasitelkiant atsipalaidavimo technikas, mankštą ar pokalbį su žmogumi, kad padėtumėte palaikyti sveiką kraujospūdį.

Koks yra ilgalaikis lėtinio žemo kraujospūdžio poveikis?

Lėtinis žemas kraujospūdis gali sukelti keletą ilgalaikių padarinių, įskaitant galvos svaigimą, alpimą ir padidėjusią kritimo riziką.

Ilgainiui nepakankamas kraujo tekėjimas į svarbiausius organus gali paveikti jūsų širdies ir smegenų sveikatą ir sukelti komplikacijas, pavyzdžiui, inkstų pažeidimus ar kognityvines problemas.

Svarbu stebėti savo kraujospūdį, o pastebėjus nuolatinius žemus rodmenis kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Išvada

Kai jaučiate žemą kraujospūdį, būtina greitai imtis veiksmų.

Atpažinkite simptomus, padidinkite suvartojamų skysčių kiekį ir pakoreguokite mitybą, kad joje būtų daugiau druskos ir maistinių medžiagų.

Lėtas kūno padėties keitimas gali padėti sumažinti galvos svaigimą ir nuovargį.

Nepamirškite reguliariai stebėti savo kraujospūdį.

Jei simptomai nepagerėja arba pablogėja, nedvejodami kreipkitės į gydytoją.

Aktyvus elgesys gali padėti veiksmingai valdyti kraujospūdį ir palaikyti gerą savijautą.