Skip to content

Sutrikęs širdies ritmas, ką daryti

manage disturbed heart rhythm

Širdies ritmo sutrikimai – tai širdies ritmo sutrikimai, kurie gali pasireikšti širdies plakimu, bėgančia širdimi arba praleistais dūžiais. Jei pastebėjote, kad jūsų širdies ritmas sutrikęs, labai svarbu nepanikuoti.

Pirmiausia įvertinkite savo simptomus, pavyzdžiui, širdies plakimą ar galvos svaigimą, ir užfiksuokite visus pastebėtus sutrikimus, nes ši informacija gali būti vertinga jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui. Apmąstyti širdies sveikatą skatinančius gyvenimo būdo pokyčius yra naudinga, tačiau ne mažiau svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją.

Dažniausios širdies ritmo sutrikimų priežastys yra stresas, kofeino vartojimas arba pagrindinės ligos. Jei jaučiate stiprius simptomus, pavyzdžiui, krūtinės skausmą, dusulį ar alpulį, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Rūpindamiesi savo širdies sveikata, turite būti informuoti apie savo simptomus ir suprasti, kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Širdies ritmo sutrikimų supratimas

Širdies ritmo sutrikimai, dar vadinami aritmijomis, atsiranda tada, kai širdies elektriniai signalai tampa nereguliarūs ir dėl to sutrinka širdies ritmas.

Simptomai gali būti įvairūs – nuo nedidelių problemų, pavyzdžiui, retkarčiais pasitaikančio širdies plakimo, iki sunkių būklių, dėl kurių gali prireikti medicininio įsikišimo.

Šiems sutrikimams įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip stresas, kofeinas, tam tikri vaistai ir pasirinktas gyvenimo būdas (pvz., mityba ir fizinis aktyvumas).

Sveikam širdies ritmui palaikyti ypač kenkia daug natrio turinti mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas.

Dažniausi atpažįstami simptomai

Dažniausiai pasitaikantys širdies ritmo sutrikimų simptomai yra širdies plakimas, kai jaučiamas širdies plakimas, galvos svaigimas ar apsvaigimas, kuris gali sukelti alpimą.

Krūtinės diskomfortas ar skausmas, nuo lengvo spaudimo iki stipraus skausmo, taip pat yra pagrindinis simptomas.

Dusulys įprastinės veiklos metu ir neįprastas nuovargis, ypač neužsiimant įtempta veikla, gali rodyti galimas problemas.

Šių simptomų atpažinimas yra labai svarbus norint laiku imtis veiksmų.

Galimos pažeidimų priežastys

Galimos pažeidimų priežastys

Nereguliarų širdies plakimą gali sukelti per didelis kofeino ar alkoholio kiekis, rūkymas, aukštas kraujospūdis, diabetas ir skydliaukės sutrikimai.

Širdies ligos, tokios kaip vainikinių arterijų liga ar kardiomiopatija, ir tam tikri vaistai (ypač nuo astmos ar aukšto kraujospūdžio) taip pat gali lemti nereguliarų širdies ritmą.

Stresas gali sutrikdyti širdies ritmą, todėl naudinga praktikuoti stresą mažinančius metodus, tokius kaip joga ar meditacija.

Be to, širdies ritmo sutrikimus gali sukelti dehidratacija arba elektrolitų disbalansas, todėl svarbu būti hidratuotam ir palaikyti tinkamą elektrolitų kiekį.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei jaučiate nuolatinį nereguliarų širdies plakimą, galvos svaigimą, alpulį, dusulį, krūtinės skausmą ar spaudimo jausmą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, nes tai gali reikšti rimtas pagrindines ligas.

Be to, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei nereguliarus širdies plakimas dažnėja, atsiranda fizinio aktyvumo metu arba jį lydi kojų ar kulkšnių patinimas ar neįprastas nuovargis.

Šių epizodų registravimas gali padėti gydytojui įvertinti Jūsų situaciją.

Gyvensenos pokyčiai širdies sveikatai

Norėdami pagerinti širdies sveikatą ir sumažinti ritmo sutrikimų riziką, sutelkite dėmesį į šiuos pagrindinius gyvenimo būdo pokyčius:

  1. Mityba: Pirmenybę teikite vaisiams, daržovėms, neskaldytiems grūdams ir liesiems baltymams. Ribokite sočiuosius riebalus, cukrų ir druską, kad išlaikytumėte sveiką svorį ir sumažintumėte cholesterolio kiekį.
  2. Fizinis aktyvumas: bent 150 minučių per savaitę užsiimkite vidutinio sunkumo fizine veikla. Tokia veikla, kaip vaikščiojimas, plaukimas ar važinėjimas dviračiu, veiksmingai stiprina širdį ir gerina kraujotaką.
  3. Streso valdymas: kad išlaikytumėte ramybę ir susikaupimą, taikykite streso mažinimo metodus, pavyzdžiui, jogą, meditaciją ar gilaus kvėpavimo pratimus.
  4. Venkite alkoholio ir rūkymo: Alkoholio vartojimą ir rūkymą, nes abu šie veiksniai gali pakenkti širdies sveikatai.
  5. Miegas: Užtikrinkite pakankamą miegą, nes prastas miegas gali sukelti širdies ritmo sutrikimų.
  6. Hidratacija ir stebėsena: Būkite hidratuoti ir reguliariai tikrinkitės kraujospūdį.

Diagnostiniai tyrimai ir procedūros

Keliais diagnostiniais tyrimais ir procedūromis galima nustatyti širdies ritmo sutrikimus ir įvertinti bendrą širdies sveikatą.

Dažniausiai atliekamas pirminis tyrimas yra elektrokardiograma (EKG) – greitas ir neskausmingas tyrimas, kurio metu fiksuojamas širdies elektrinis aktyvumas ir gaunama esminė informacija apie širdies ritmą.

Jei simptomai pasireiškia su pertraukomis, gali būti rekomenduojamas Holterio monitorius. Šis nešiojamasis prietaisas stebi jūsų širdies veiklą nuo 24 iki 48 valandų ir leidžia atlikti išsamią analizę kasdienės veiklos metu.

Jei simptomai pasireiškia retai, įvykių monitorius fiksuoja jūsų širdies ritmą būtent tada, kai jaučiate simptomus, ir padeda nustatyti sutrikimus.

Be to, gali būti atliekama echokardiograma, kad ultragarsu būtų galima vizualizuoti jūsų širdies struktūrą ir funkciją, atskleidžiant bet kokias pagrindines problemas, galinčias lemti jūsų simptomus.

Galimi gydymo būdai

Širdies ritmo sutrikimams gydyti yra veiksmingų gydymo būdų, kurie gali skirtis priklausomai nuo jūsų būklės tipo ir sunkumo. Iš pradžių gydytojas gali rekomenduoti keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, laikytis širdžiai palankios dietos, reguliariai mankštintis ir mesti rūkyti, nes tai gali labai pagerinti jūsų širdies sveikatą.

Jei gyvenimo būdo pakeitimų nepakanka, gali prireikti vaistų. Antiaritminiai vaistai gali padėti stabilizuoti širdies ritmą, o kraują skystinantys vaistai gali sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas padės Jums pasirinkti tinkamus vaistus.

Sunkesniais atvejais gali prireikti tokių procedūrų, kaip kardioversija, kurios metu elektros šoku atstatomas širdies ritmas, arba kateterinė abliacija, kurios metu nukreipiamas ir sunaikinamas probleminis širdies audinys. Tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojamas implantuojamas prietaisas, pavyzdžiui, širdies stimuliatorius arba defibriliatorius, kad būtų galima stebėti ir reguliuoti širdies ritmą.

Reguliarus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo stebėjimas yra labai svarbus norint stebėti jūsų būklę ir prireikus koreguoti gydymą. Jei turite klausimų ar abejonių dėl savo gydymo plano, nedvejodami kreipkitės. Jūsų aktyvus požiūris gali turėti didelės įtakos jūsų širdies sveikatai.

Gali būti įdomu

Ar stresas gali turėti įtakos širdies ritmo sutrikimams?

Taip, stresas gali turėti įtakos širdies ritmui.

Kai patiriate stresą, organizme išsiskiria hormonai, pavyzdžiui, adrenalinas, dėl kurio gali padažnėti širdies ritmas ir padažnėti širdies plakimas. Streso akimirkomis galite pastebėti, kad jūsų širdis daužosi arba jaučiasi netaisyklingai.

Streso valdymas pasitelkiant atsipalaidavimo technikas, fizinius pratimus ar dėmesingą įsisąmoninimą gali padėti stabilizuoti širdies ritmą.

Labai svarbu atpažinti, kaip stresas jus veikia, ir imtis aktyvių veiksmų, kad sumažintumėte jo poveikį širdies sveikatai.

Ar yra konkrečių maisto produktų, kurių reikėtų vengti siekiant užtikrinti širdies sveikatą?

Širdies sveikatai stiprinti svarbu vengti tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, perdirbtų maisto produktų, kuriuose yra daug transriebalų ir cukraus, nes jie gali padidinti cholesterolio kiekį ir sukelti uždegimą.

Be to, sūrūs užkandžiai gali padidinti kraujospūdį, o per didelis alkoholio vartojimas gali susilpninti širdį.

Raudona ir perdirbta mėsa taip pat gali prisidėti prie širdies problemų, todėl patartina ją riboti.

Pirmenybę teikite šviežiems vaisiams, daržovėms, neskaldytiems grūdams ir liesiems baltymams, kad širdis būtų sveikesnė.

Kaip kofeinas veikia širdies ritmą?

Kofeinas gali smarkiai paveikti širdies ritmą, padidindamas širdies susitraukimų dažnį ir sukeldamas širdies plakimą. Vartojamas jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, todėl gali sukelti šiuos pokyčius.

Asmenys, jautrūs kofeinui, šį poveikį gali patirti stipriau. Svarbu atkreipti dėmesį į savo organizmo reakcijas pavartojus kofeino, nes skirtingų žmonių reakcijos gali skirtis.

Jei jaučiate diskomfortą, apsvarstykite galimybę sumažinti suvartojamo kofeino kiekį arba rinktis alternatyvius produktus be kofeino.

Ar širdies ritmo sutrikimai gali būti paveldimi?

Taip, širdies ritmo sutrikimai gali būti paveldimi. Jei jūsų šeimoje yra sirgusių aritmija ar kitomis širdies ligomis, svarbu žinoti apie riziką.

Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos jūsų širdies veiklai, o tam tikros paveldėtos būklės gali paveikti jūsų širdies elektrinę sistemą.

Turėtumėte apsvarstyti galimybę aptarti savo šeimos sveikatos istoriją su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, nes jis gali patarti, kaip veiksmingai stebėti ir valdyti savo širdies sveikatą.

Koks yra ilgalaikis negydomo nereguliaraus ritmo poveikis?

Negydomas nereguliarus ritmas gali sukelti keletą ilgalaikių padarinių, įskaitant padidėjusią insulto, širdies nepakankamumo ir kitų širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką.

Dėl širdies nestabilumo taip pat galite jausti nuolatinį nuovargį, dusulį ir nerimą.

Ilgainiui šie nereguliarūs ritmai gali pakenkti jūsų širdies raumeniui ir sukelti papildomų komplikacijų.

Pastebėjus bet kokius širdies ritmo sutrikimus, būtina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad išvengtumėte šių galimų problemų.

Išvada

Apibendrinant galima pasakyti, kad jei sutriko širdies ritmas, išlikite ramūs ir atidžiai stebėkite savo simptomus.

Ankstyvas požymių atpažinimas gali būti labai svarbus.

Pasirinkite sveiką gyvenimo būdą, kad palaikytumėte savo širdį, ir nedvejodami kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei situacija negerėja.

Atminkite, kad norint išsaugoti širdies sveikatą, svarbiausia suprasti savo organizmą ir imtis aktyvių veiksmų.

Būkite informuoti ir teikite pirmenybę savo gerovei, kad ateityje būtumėte sveikesni.