Storosios žarnos polipai – tai nenormalūs gaubtinės žarnos gleivinės dariniai, kurie gali išsivystyti į storosios žarnos vėžį. Kai kuriems žmonėms gali nepasireikšti jokių simptomų, tačiau kiti gali pastebėti tokius požymius kaip kraujas išmatose ar pilvo skausmas. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, šeimos istorija ir gyvenimo būdo įpročiai, kurie yra labai svarbūs prevencijai. Reguliarūs tyrimai, ypač 45 metų amžiaus ir vyresniems asmenims, yra labai svarbūs ankstyvam ligos nustatymui. Storosios žarnos polipų susidarymas ir jų poveikis sveikatai nagrinėjamas šiame įraše.
Trumpai
- Storosios žarnos polipai – tai storosios žarnos augliai, kurie gali būti gerybiniai arba ikivėžiniai ir kuriais serga apie 25 % 45 metų ir vyresnių žmonių.
- Dažniausi simptomai yra kraujas išmatose, pilvo skausmas ir nuovargis dėl geležies stokos anemijos, atsirandančios dėl lėto kraujavimo.
- Rizikos veiksniai: amžius (50 metų ir daugiau), storosios žarnos vėžys šeimoje, genetinės sąlygos ir gyvenimo būdas, pavyzdžiui, mityba ir nejudrumas.
- Atranką rekomenduojama pradėti nuo 45 metų amžiaus ir reguliariai tikrinti, ypač tuos, kurie turi didesnę riziką.
- Ankstyva atrankinės patikros metu nustatyta storosios žarnos vėžio diagnozė labai pagerina rezultatus, o 0 ir 1 stadijos storosios žarnos vėžio atvejų išgyvenamumas viršija 90 %.
Kaip suprasti storosios žarnos polipus
Storosios žarnos polipai gali pasireikšti maždaug 25 proc. 45 metų ir vyresnių žmonių, o daugiau nei 40 proc. penkiasdešimtmečių turi ikivėžinių polipų.
Storosios žarnos polipai – tai dažniausiai pasitaikančios anomalijos, atsirandančios storosios žarnos gleivinėje ir pasireiškiančios mažais ląstelių gumulėliais. Nors dauguma storosios žarnos polipų yra gerybiniai, dalis jų ilgainiui gali išsivystyti į storosios žarnos vėžį.
Polipų susidarymo tikimybę gali padidinti keli rizikos veiksniai. Pagrindinis veiksnys yra amžius, nes 45 metų ir vyresniems asmenims kyla didesnė rizika.
Be to, polipų ar storosios žarnos vėžio atvejų šeimoje, tam tikrų paveldimų genetinių būklių, tokių kaip Linčo sindromas ir šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP), ir uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip opinis kolitas ir Krono liga, rizika gali padidėti.
Gyvenimo būdo veiksniai, įskaitant daug riebalų ir mažai skaidulinių medžiagų turinčią mitybą, rūkymą, besaikį alkoholio vartojimą, nutukimą ir fizinį pasyvumą, gali dar labiau padidinti šią riziką.
Norint priimti pagrįstus sprendimus dėl atrankinės patikros ir prevencinių sveikatos priemonių, labai svarbu suprasti storosios žarnos polipų prigimtį, paplitimą ir susijusius rizikos veiksnius.
Įprasti simptomai
Dažniausiai pasitaikantys storosios žarnos polipų simptomai gali būti kraujas išmatose, kuris gali pasireikšti raudonais dryžiais arba juodomis išmatomis.
Be to, dažnai jaučiamas pilvo skausmas, kuris gali rodyti su polipų formavimusi susijusias problemas.
Šių simptomų atpažinimas yra labai svarbus, kad būtų galima anksti nustatyti ir laiku įsikišti.
Kraujas išmatose
Kraujas išmatose gali rodyti pagrindines sveikatos problemas, ypač storosios žarnos polipus. Priklausomai nuo kraujavimo stiprumo ir vietos, kraujas gali pasirodyti kaip raudonos juostelės arba išmatos gali tapti juodos spalvos. Nedidelis kraujavimas iš polipų gali pasireikšti raudonomis juostelėmis, o dėl stipresnio kraujavimo išmatos gali patamsėti.
Svarbu pažymėti, kad spalvos pokyčius kartais galima supainioti su tam tikrų maisto produktų, vaistų ar papildų poveikiu.
Kraujavimas iš tiesiosios žarnos yra dažniausias su storosios žarnos polipais susijęs simptomas. Kraujui išmatose aptikti gydytojai gali rekomenduoti atlikti tokius tyrimus, kaip išmatų slapto kraujo tyrimas (FOBT) arba išmatų imunocheminis tyrimas (FIT). Jei šie tyrimai rodo pakitimus, paprastai atliekama kolonoskopija, kad būtų galima atlikti tolesnius tyrimus ir galbūt pašalinti polipus laboratoriniams tyrimams.
Be to, lėtas ir nuolatinis kraujavimas iš polipų gali sukelti geležies stokos anemiją, kuri gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu ir blyškia oda.
Taigi, bet koks kraujo aptikimas išmatose reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, kad būtų laiku nustatyta diagnozė ir paskirtas gydymas.
Pilvo skausmo simptomai
Pilvo skausmas gali atsirasti, kai dideli gaubtinės žarnos polipai užkemša gaubtinę žarną, sukeldami didelį diskomfortą. Šis skausmas paprastai būna susijęs su dideliais polipais, kurie gali sukelti nepraeinamumą, dažnai pasireiškiantį spazmais pilvo srityje. Toks skausmas gali būti nuolatinis ir rodyti rimtesnę pagrindinę problemą.
Pilvo skausmas gali pasireikšti kartu su kitais simptomais, pavyzdžiui, tuštinimosi įpročių ar išmatų konsistencijos pokyčiais, ir jį gali lydėti vidinis kraujavimas, kuris ne visada matomas. Kai kuriais atvejais dėl šio normalios žarnyno funkcijos sutrikimo gali atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.
Svarbu suvokti, kad vyresnio amžiaus suaugusieji arba asmenys, turintys didesnių rizikos veiksnių, gali būti jautresni pilvo skausmui, susijusiam su gaubtinės žarnos polipais.
Kadangi pilvo skausmas gali reikšti galimas komplikacijas, dėl jo dažnai prireikia atlikti diagnostinius tyrimus, pavyzdžiui, kolonoskopiją. Ankstyvas šių tyrimų nustatymas gali būti gyvybiškai svarbus, nes gali užkirsti kelią tolesnėms komplikacijoms, įskaitant obstrukciją ir vėžį.
Reguliariai tikrintis rekomenduojama nuo 45 metų amžiaus arba anksčiau tiems, kuriems yra rizikos veiksnių.
Rizikos veiksnių nustatymas
Norint anksti nustatyti ir užkirsti kelią storosios žarnos polipams, labai svarbu suprasti su jais susijusius rizikos veiksnius. Pagrindiniai rizikos veiksniai gali būti šie:
1. Demografiniai ir gyvenimo būdo veiksniai: 50 metų ir vyresniems asmenims, nutukusiems asmenims ir žmonėms, gyvenantiems nejudrų gyvenimo būdą, gali būti didesnė rizika.
Be to, daug riebalų ir mažai skaidulinių medžiagų turinti mityba, tabako ir alkoholio vartojimas gali dar labiau padidinti šią riziką.
2. Šeimos istorija ir genetika: Šeimoje buvo sergančių storosios žarnos vėžiu (CRC) arba polipais, todėl tikimybė susirgti storosios žarnos polipais gali labai padidėti.
Šią riziką taip pat gali padidinti genetinės būklės, tokios kaip šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP) ir Linčo sindromas.
3. Sveikatos būklė: Lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip opinis kolitas ar Krono liga, gali būti susijusios su dažnesniu storosios žarnos polipų atsiradimu.
Asmenims, kurie anksčiau yra sirgę polipais arba tam tikrais vėžiniais susirgimais, gali kilti didesnė rizika.
Šių rizikos veiksnių žinojimas gali būti labai svarbus nustatant atrankinės patikros ir prevencijos strategijas, galiausiai padedančias anksti įsikišti į storosios žarnos sveikatą.
Storosios žarnos polipų atsiradimo priežastys
Storosios žarnos polipai gali susidaryti dėl sudėtingos genetinių, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnių sąveikos.
Pagrindinė priežastis gali būti genetinės mutacijos, kai genų pokyčiai gali būti savaiminiai arba paveldėti. Paveldimos ligos, tokios kaip šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP), Linčo sindromas ir Peutz-Jegherso sindromas, gali labai padidinti polinkį, todėl asmenims, sergantiems šiais genetiniais sutrikimais, storosios žarnos polipai išsivysto jaunesniame amžiuje.
Be to, dėl didelės gaubtinės žarnos gleivinės ląstelių apykaitos gali padidėti tikimybė, kad dalijantis ląstelėms atsiras DNR klaidų. Laikui bėgant šių klaidų kaupimasis gali lemti galimus vėžinius pokyčius, todėl būtina atidžiai stebėti.
Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai gali turėti papildomos įtakos storosios žarnos polipų rizikai. Daug riebalų ir mažai skaidulinių medžiagų turinti mityba, nutukimas, rūkymas ir besaikis alkoholio vartojimas – visa tai gali prisidėti prie šios rizikos.
Uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip opinis kolitas ir Krono liga, taip pat didina rizikos lygį.
Šeimos anamnezė ir amžius yra svarbūs veiksniai, didesnę riziką turi vyresni nei 50 metų asmenys, ypač tie, kurių šeimoje yra buvę storosios žarnos polipų ar vėžio atvejų.
Reguliarūs tyrimai gali būti labai svarbūs ankstyvajai diagnostikai ir prevencijai.
Suaugusiųjų paplitimas
Storosios žarnos polipai ir storosios žarnos vėžys tampa didele suaugusiųjų, ypač jaunesnių nei 50 metų, sveikatos problema. 2030 m. sergamumas storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu tarp 20-34 metų amžiaus asmenų gali padidėti atitinkamai 90 % ir 124 %. Maždaug 38 % jaunų suaugusiųjų, kuriems diagnozuoti polipai, gali turėti didelės rizikos variantų, panašiai kaip ir vyresnėse vidutinės rizikos kohortose.
2020 m. 12 % naujų kolorektalinio vėžio atvejų gali būti diagnozuota jaunesniems nei 50 metų asmenims, o pažengusios ligos požymiai šioje demografinėje grupėje kelia vis didesnį susirūpinimą.
Nors kolorektalinis vėžys ir toliau dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims, diagnozės nustatymo amžiaus mediana gali pasikeisti nuo 72 iki 66 metų. Šios tendencijos gali pabrėžti, kad reikia skubiai informuoti jaunesnius suaugusiuosius ir iš naujo įvertinti jų atrankinės patikros praktiką, nes jie gali susidurti su didėjančia šios ligos našta.
Patikros rekomendacijos
Storosios žarnos polipų atrankinės patikros rekomendacijos yra labai svarbios siekiant anksti aptikti storosios žarnos vėžį ir užkirsti jam kelią.
Asmenys turėtų pradėti tikrintis sulaukę 45 metų amžiaus, atsižvelgiant į didesnę riziką, pavyzdžiui, ankstyvą šeimyninę anamnezę arba tam tikras paveldimas ligas.
Siekiant veiksmingai valdyti ir stebėti polipų vystymąsi, labai svarbu reguliariai tikrintis ir atlikti tinkamas tolesnes procedūras.
Gairės dėl atrankinės patikros pagal amžių
Dėl didėjančio sergamumo storosios žarnos vėžiu atrankinė patikra rekomenduojama 45-49 metų amžiaus suaugusiesiems, o USPSTF ją rekomenduoja vertinti B lygiu.
Gali būti atliekami įvairūs tyrimai, įskaitant išmatų ir tiesioginės vizualizacijos metodus. Priimant sprendimą reikėtų atsižvelgti į bendrą sveikatos būklę ir paciento pageidavimus.
Visuotinė atrankinė patikra rekomenduojama suaugusiesiems nuo 50 iki 75 metų amžiaus, o jos atlikimas įvertintas A lygiu.
Šiai amžiaus grupei gali būti ypač naudingi tokie tyrimai, kaip kasmetinis slapto išmatų kraujo tyrimas (gFOBT), kas dvejus metus atliekami išmatų DNR tyrimai (sDNA-FIT) ir kas dešimt metų atliekama kolonoskopija.
76-85 metų amžiaus suaugusiesiems rekomenduojama atlikti atrankinę atrankinę patikrą, atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę ir pageidavimus.
Naudą gali nusverti galima žala.
86 metų ir vyresniems suaugusiesiems įprastinė atrankinė patikra paprastai nerekomenduojama.
Didelės rizikos asmenų svarstymai
Asmenims, kurių rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra padidėjusi, reikalingos specialiai pritaikytos patikros rekomendacijos, kad būtų užtikrinta ankstyva diagnostika ir intervencija. Norint sudaryti veiksmingą patikros grafiką, gali būti labai svarbu suprasti rizikos veiksnių niuansus, įskaitant šeimos anamnezę ir specifines polipų savybes.
| Rizikos veiksnys | Atrankos rekomendacija |
|---|---|
| Artimiausios šeimos istorija | Pradėkite atrankinę patikrą sulaukę 40 metų arba likus 10 metų iki jauniausio sergančio giminaičio diagnozės nustatymo. |
| Šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP) | Pradėkite atlikti kolonoskopiją būdami 20-25 metų amžiaus, o jei kolektomija atidedama, tyrimus atlikite kasmet. |
| Paveldimas nepolipozinis storosios žarnos vėžys (HNPCC) | Kolonoskopija kas 1-2 metus, pradedant nuo 25 metų amžiaus. |
Didelės rizikos asmenims gali prireikti dažnesnių kolonoskopijų, paprastai kas penkerius metus, priešingai nei vidutinės rizikos asmenims, kuriems taikomas standartinis dešimties metų intervalas. Be to, gali būti svarstomi alternatyvūs atrankinės patikros metodai, pavyzdžiui, fekaliniai imunocheminiai tyrimai arba kompiuterinė tomografinė kolonografija, nors jie gali būti mažiau veiksmingi didelės rizikos grupėms. Laikydamiesi šių specializuotų rekomendacijų, gydytojai gali padidinti ankstyvo aptikimo tikimybę ir pagerinti padidėjusios storosios žarnos vėžio rizikos asmenų rezultatus.
Reguliarių patikrinimų svarba
Reguliarios patikros dėl storosios žarnos vėžio gali būti labai svarbios siekiant išlaikyti idealią sveikatą, ypač atsižvelgiant į tai, kad rizika susirgti šia liga didėja su amžiumi. Nuo 45 metų amžiaus vidutinės rizikos asmenys turėtų reguliariai tikrintis, kad būtų nustatyti ir pašalinti galimi vėžio pirmtakai. Amerikos vėžio draugija rekomenduoja tokį aktyvų požiūrį dėl didėjančio sergamumo tarp jaunesnių gyventojų.
Pagrindinės atrankinės patikros rekomendacijos:
- Atrankos metodai: (pvz., FIT, gFOBT) ir vizualiniai tyrimai (pvz., kolonoskopija, lanksčioji sigmoidoskopija).
- Tęstinė atrankinė patikra: atrankinė patikra turėtų būti atliekama bent iki 75 metų amžiaus, o tolesni vertinimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę ir tikėtiną gyvenimo trukmę.
- Tolesnė priežiūra: Bet kokie nenormalūs tyrimų rezultatai gali pareikalauti skubios tolesnės kolonoskopijos, kad būtų laiku imtasi veiksmų ir išvengta vėžio progresavimo.
Įprastiniai tyrimai gali būti labai svarbūs ankstyvajam nustatymui ir gydymui, todėl labai pagerėja rezultatai ir sumažėja storosios žarnos vėžio rizika.
Pirmenybę teikiant reguliariems patikrinimams, galima išgelbėti gyvybę dėl informuotos prevencinės sveikatos priežiūros praktikos.
Ankstyvosios diagnostikos svarba
Ankstyvas storosios žarnos vėžio nustatymas gali padidinti išgyvenamumą ir pagerinti gydymo rezultatus. 5 metų išgyvenamumo rodiklis nuo 0 iki 1 stadijos storosios žarnos vėžio atvejų gali viršyti 90 %, todėl svarbu laiku atlikti atrankinę patikrą. Anksti aptiktas vėžys dažnai būna lokalizuotas ir lengviau valdomas, todėl labai padidėja sėkmingo gydymo tikimybė. Deja, tik apie 40 % storosios žarnos vėžio atvejų gali būti diagnozuojami ankstyvoje stadijoje, o tai rodo, kad yra labai svarbi aktyvių sveikatos priemonių spraga.
Ankstyvosios diagnostikos naudą iliustruoja šis palyginimas:
| Vėžio stadija | 5 metų išgyvenamumas |
|---|---|
| 0 stadija | Daugiau nei 90 proc. |
| 1 etapas | Daugiau nei 90 % |
| 2 etapas | Apie 85% |
| 3 ir vėlesni etapai | Labai skiriasi |
Amerikos vėžio draugija teigia, kad įprasti tyrimai gali perpus sumažinti mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio JAV. Reguliari atrankinė patikra gali ne tik anksti nustatyti vėžį, bet ir leisti pašalinti ikivėžinius polipus, taip dar labiau užkertant kelią storosios žarnos vėžio atsiradimui. Todėl aktyvi atrankinė patikra yra labai svarbi siekiant pagerinti išgyvenamumo rodiklius ir sumažinti komplikacijas, susijusias su pažengusia liga.
