Nuo tada, kai maistas tapo ne tik alkio malšinimu, bet ir emociniu išsikrovimu, atsirado chaosas lėkštėse. Vieni valgo bėgdami, kiti – slėpdami emocijas po šokolado sluoksniu. O tada stebisi, kodėl kūnas pavargęs, galva sunki, o energijos – mažiau nei penktadienio vakare. Protingas valgymas neturi nieko bendro su kalorijų skaičiavimu.
Tai ne griežtas planas ar dietinis kalendorius. Tai būdas vėl išgirsti save.
Ar tikrai esi alkanas, ar tik nusiminęs?
Skirtumas tarp fiziologinio alkio ir emocinio yra toks pats, kaip tarp noro eiti pasivaikščioti ir poreikio pabėgti nuo savęs. Vienas maitina kūną, kitas – bando užglaistyti trūkumą. Protingas valgymas pirmiausia prasideda nuo klausimo: „Ko man dabar tikrai reikia?“ Ne visada atsakymas būna maistas.
Lėtesnis tempas – mažiau persivalgymo
Kuo greičiau valgai, tuo daugiau netikėtumų laukia po valandos. Pūtimas, sunkumas, kaltė. Kai pristabdai, kūnas spėja duoti signalą, kad užtenka. Nereikia laikrodžio ar griežtų taisyklių – reikia kramtyti taip, kad pajustum tekstūrą, skonį, šilumą. Tikras skonis atsiskleidžia ne pirmame kąsnyje, o trečiam ar ketvirtam. Ir būtent ten prasideda sotumas.
Maistas neturi būti priešas ar prizas
Per dažnai maistą naudojame kaip bausmę arba apdovanojimą.
Protingas valgymas keičia šitą dinamiką. Nereikia sau sakyti „nusipelniau“ saldainių, jei buvo sunku. Ir nereikia jų atsisakyti, jei buvo gera diena. Kai atsiranda pagarba sau, keičiasi ir tai, kaip žiūri į lėkštę. Maistas tampa ne emociniu kompensatoriumi, o kūno degalu.
Kaip atrodo pokytis, kuris nepastebimas, bet jaučiamas?
Po kelių savaičių protingesnio valgymo dažnai net nesuvoki, kas pasikeitė. Drabužiai nesiveržia, miegas tylesnis, nuotaikos stabilesnės. Niekas drastiškai nepasikeitė – tiesiog atsirado kontaktas su savimi. Tai vidinis susitarimas: mažiau triukšmo galvoje, daugiau ramybės viduje.
Ne taisyklės, o santykis su savimi
Šis būdas nėra dieta. Čia niekas nešaukia, ką gali ar negali. Niekas nematuoja tavo dienos vertės pagal tai, ar suvalgei blyną. Čia viskas apie santykį. Su maistu. Su savimi. Su savo kūnu. Ir tas santykis keičia viską – net tada, kai atrodo, kad tik pasirinkai pietums sriubą vietoj bandelės.
