Kai pirmą kartą išgirdau apie šį tyrimą, atrodė, kad tai dar vienas iš tų straipsnių, kurie žada stebuklus, o pateikia – gandus. Bet kuo toliau skaičiau, tuo labiau norėjosi sužinoti, ar tai išties rimta. O istorija prasidėjo visai paprastai: mokslininkai, tirdami vaistą nuo diabeto, pastebėjo kažką netikėto – kai kurios ląstelės ėmė elgtis keistai. Ne tik mažėjo cukraus kiekis kraujyje, bet tam tikros vėžinės ląstelės tiesiog nustojo daugintis.
Šis vaistas, skirtas 2 tipo diabetui, dabar domina ne tik endokrinologus. Onkologai taip pat įsitraukė, nes skaičiai rodo, kad jis gali turėti reikšmės ne tik gliukozei.
Nustebino tai, kas vyko su vėžinėmis ląstelėmis
Tyrimai vyko laboratorijoje – tai svarbu paminėti. Nors ant žmonių dar ne viskas išbandyta, rezultatai kelia susidomėjimą. Ląstelės, paveiktos šiuo vaistu, pradėjo „užmigti“. Nežuvo, bet sustabdė augimą. Ir tai svarbu, nes vėžys dažnai būtent tuo ir pavojingas – nesustabdomu augimu. Panašu, kad vaistas tarsi „išjungia variklį“ šiose ląstelėse.
Vienas iš tyrimo autorių paminėjo, kad efektas pasireiškia ne visų tipų vėžio atvejais, bet kai kuriais – itin ryškiai. Tai buvo aiškiausia krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio modeliuose.
Ką tai reiškia paprastam žmogui?
Dabar labai svarbu suprasti – niekas nesako, kad šis vaistas taps panacėja. Tačiau jis gali atverti naujas galimybes – ypač žmonėms, kurie serga tiek diabetu, tiek vėžiu. Vienas tyrime dalyvavęs gydytojas pasakojo, kad kai kurie pacientai, vartoję šį preparatą, ilgą laiką nepradėjo chemoterapijos, nes augliai „užsnūdo“. Tai nėra išgydymas, bet laiko pirkimas. Ir tai – jau labai daug.
Ar verta domėtis šiuo vaistu, jei nesergi diabetu?
Kol kas ne. Tai ne maisto papildas ir ne natūralus gėrimas iš šaknų. Tai receptinis vaistas, turintis savo pašalinių poveikių. Bet jei tyrimai tęsis taip, kaip dabar – gali būti, kad po kelerių metų jis taps pagalbine terapija kartu su klasikiniu gydymu. Ne kaip stebuklas, o kaip ramstis šalia kitų metodų.
Kas laukia toliau?
Mokslininkai jau pradėjo klinikinius tyrimus su žmonėmis. Jie vertina ne tik, ar vaistas slopina auglius, bet ir kaip jį galima derinti su chemoterapija ar imunoterapija. Viena aišku – tai ne išpūstas burbulas. Tyrėjai kalba atsargiai, bet tikisi, kad tai bus reali pagalba tiems, kuriems jos labai reikia.
Ir jei dar vakar šis vaistas buvo laikomas paprasta priemone nuo cukraus, šiandien jis gali būti žingsnis link naujo požiūrio į tai, kaip galima sustabdyti ląsteles, kurios nenori paklusti jokiems taisyklėms.
