Šonkaulių lūžis yra dažna trauma, kuriai būdingas vieno ar daugiau šonkaulių kaulų lūžis, dažnai įvykęs dėl traumos ar nelaimingo atsitikimo. Gijimo procesas paprastai trunka nuo 6 iki 12 savaičių ir priklauso nuo tokių veiksnių kaip amžius, bendra sveikatos būklė ir lūžio tipas. Kad pasveiktumėte, būtinas veiksmingas skausmo malšinimas ir palaikomosios strategijos. Galimų komplikacijų atpažinimas ir žinojimas, kada kreiptis į gydytoją, yra labai svarbūs sveikimo aspektai. Toliau šiame pranešime aptariami svarbiausi žingsniai, į kuriuos reikia atsižvelgti šio gijimo proceso metu, įskaitant skausmo valdymą, gyvenimo būdo koregavimą ir komplikacijų stebėseną.
Trumpai
- Nepasislinkę šonkaulių lūžiai paprastai sugyja per 6 savaites, o pasislinkę lūžiai gali užtrukti 12 savaičių ar ilgiau, priklausomai nuo sunkumo ir kitų sužalojimų.
- Veiksmingos skausmo malšinimo strategijos apima be recepto parduodamus analgetikus, silpnus opioidus ir regioninius anestetikus, mažinančius diskomfortą ir palengvinančius kvėpavimą.
- Norint palaikyti plaučių funkciją ir išvengti komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, sveikstant būtina atlikti gilaus kvėpavimo pratimus.
- Subalansuota mityba, kurioje gausu kalcio, baltymų ir vitaminų D ir C, padeda kaulų gijimui ir bendram atsigavimui.
- Sėkmingam pasveikimui labai svarbu stebėti simptomus ir kreiptis į gydytoją dėl stiprėjančio skausmo ar kvėpavimo sutrikimų.
Šonkaulių lūžių supratimas
Šonkaulių lūžiai gali smarkiai paveikti kvėpavimo funkciją ir bendrą savijautą. Pagrindinės šonkaulių lūžių priežastys gali būti bukos traumos, pavyzdžiui, autoavarijos, kritimai iš aukščio ir fiziniai užpuolimai.
Dėl penetruojančios traumos taip pat gali įvykti šonkaulių lūžiai, tačiau jie pasitaiko rečiau. Patologiniai lūžiai gali įvykti asmenims, sergantiems tokiomis ligomis kaip osteoporozė ar piktybiniai navikai, todėl vyresnio amžiaus žmonės yra ypač pažeidžiami. Didelį krūvį patiriantys sportininkai gali patirti stresinius lūžius.
Šonkaulių lūžiai dažnai gali pasireikšti kartu su kitomis traumomis, ypač kai lūžiai yra daugybiniai. Gali kilti komplikacijų, įskaitant pneumotoraksą, kai oras patenka į krūtinės ląstą, ir krūtinės ląstos sumušimą, dėl kurio sutrinka normali kvėpavimo mechanika.
Lūžusių šonkaulių dantyti galai gali pažeisti svarbius organus ar kraujagysles. Simptomai paprastai būna lokalizuotas skausmas, ypač giliai kvėpuojant ar judant, ir pažeistos vietos jautrumas.
Atliekant diagnostinį vertinimą gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, kad būtų nustatytas sužalojimo mastas ir bet kokios susijusios komplikacijos. Supratimas apie šonkaulių lūžių priežastis ir riziką gali būti svarbus veiksmingam gydymui ir savalaikiam įsikišimui.
Gijimo laiko apžvalga
Šonkaulių lūžių gijimo trukmė labai skiriasi priklausomai nuo kelių veiksnių, įskaitant lūžio tipą ir bendrą paciento sveikatos būklę.
Įprastai nepersislinkę lūžiai gali užgyti maždaug per 6 savaites, o persislinkę lūžiai gali užtrukti iki 12 savaičių ar ilgiau.
Norint veiksmingai malšinti skausmą ir atnaujinti įprastą veiklą, labai svarbu suprasti šiuos atsigavimo terminus.
Gijimo trukmės veiksniai
Lūžusių šonkaulių gijimas gali labai skirtis tarp atskirų asmenų. Keletas pagrindinių veiksnių vaidina svarbų vaidmenį nustatant gijimo trukmę.
Labai svarbus yra lūžio išsidėstymas; tinkamai išsidėstę kaulai gali gyti efektyviau, o dėl netinkamo išsidėstymo gali užsitęsti sveikimas ir prireikti chirurginės intervencijos. Dėl netinkamo išsidėstymo gali atsirasti nuolatinis skausmas ir komplikacijos, dar labiau apsunkinančios gijimo procesą.
Su šonkaulio lūžiu susiję vidaus organų, nervų ar raumenų pažeidimai gali pailginti sveikimo laiką.
Įtakos turi ir tokie veiksniai kaip amžius ir bendra sveikatos būklė; vyresnio amžiaus žmonėms gijimas gali užtrukti ilgiau dėl su amžiumi susijusių pokyčių ir pagrindinių sveikatos sutrikimų, kurie gali apsunkinti gijimo procesą.
Veiksmingas skausmo malšinimas yra labai svarbus sveikimo skatinimui. Jis leidžia pacientams užsiimti svarbia veikla, pavyzdžiui, giliai kvėpuoti, kad būtų išvengta komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo.
Vaistų nuo skausmo vartojimas, agresyvi plaučių higiena ir pažangūs skausmo valdymo metodai gali padidinti komfortą ir palengvinti gijimą. Visi šie veiksniai kartu pabrėžia šonkaulių lūžių atsigavimo sudėtingumą ir išryškina individualių priežiūros strategijų poreikį.
Tikėtini atsigavimo terminai
Gydant lūžusius šonkaulius gali būti taikomas struktūrizuotas sveikimo grafikas, kuris gali turėti didelę įtaką paciento rezultatams.
Pradiniam atsigavimo etapui, trunkančiam nuo 0 iki 2 savaičių, būdingas didžiausias skausmas ir diskomfortas, todėl būtinas poilsis ir veiksmingas skausmo malšinimas. Šiuo laikotarpiu gali būti labai svarbu dėti ledo kompresus ir naudoti be recepto parduodamus vaistus nuo skausmo, pavyzdžiui, ibuprofeną arba acetaminofeną.
Taip pat reikėtų atlikti gilaus kvėpavimo pratimus, kad būtų palaikoma plaučių funkcija.
Nuo 2 iki 6 savaičių pacientai gali tikėtis, kad skausmas palaipsniui sumažės ir pagerės judrumas. Rekomenduojama atlikti švelnius tempimo pratimus vadovaujant gydytojui ir vengti įtemptos veiklos, kad būtų išvengta pakartotinės traumos.
Nuo 6 iki 12 savaičių paprastai dar labiau sumažėja skausmas. Šiame etape gali būti atliekami fizioterapijos pratimai, skirti aplinkiniams raumenims stiprinti ir laikysenai gerinti, taip pat palaipsniui grįžtama prie įprastinės veiklos, visada konsultuojantis su gydytoju.
Be to, skatinama agresyvi plaučių higiena, įskaitant gilų kvėpavimą ir kosulį.
Pacientų, kuriems atliekama chirurginė intervencija, atsigavimo trukmė gali pailgėti iki kelių savaičių ar mėnesių, įskaitant skausmo malšinimą, tolesnę pooperacinę priežiūrą ir struktūrizuotą reabilitaciją, kad atgautų jėgas ir judrumą.
Gijimui įtakos turintys veiksniai
Lūžusių šonkaulių gijimo procesui didelę įtaką turi lūžio sunkumas ir bendra paciento sveikatos būklė.
Dėl pasislinkusių lūžių paprastai reikia ilgesnio sveikimo laikotarpio, palyginti su nepasislinkusiais, o anksčiau buvę sveikatos sutrikimai gali dar labiau apsunkinti gijimą.
Norint optimizuoti gydymą ir pagerinti nukentėjusių asmenų gydymo rezultatus, labai svarbu suprasti šiuos veiksnius.
Lūžio sunkumas
Šonkaulių lūžiai gali būti labai skirtingo sunkumo, o tai turi įtakos gijimo procesui ir galimoms komplikacijoms. Paprasti, pavieniai šonkaulių lūžiai gali užgyti be chirurginės intervencijos, o sudėtingesnius lūžius, pavyzdžiui, sulenktus ar pasislinkusius, gali tekti koreguoti chirurginiu būdu, kad būtų išvengta komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių punkcijos.
Kai lūžta keli gretimi šonkauliai, dažnai gali prireikti chirurginės šonkaulių fiksacijos.
Lūžiai be poslinkio gali būti labai svarbūs gijimui. Lūžiai be poslinkio gali gyti greičiau ir turėti mažiau komplikacijų, palyginti su lūžiais su poslinkiu, kurie gali sutrikdyti plaučių funkciją.
Stipriai pasislinkę šonkauliai, kurie atsiskiria arba pasislenka, gali apsunkinti gijimo procesą ir gali prireikti vidinės fiksacijos.
Komplikacijos, įskaitant plaučių atelektazę ar nervų pažeidimus, gali dar labiau apsunkinti atsigavimą, todėl gijimo laikotarpis gali užsitęsti ilgiau nei šešis mėnesius. Vidiniai sužalojimai, pavyzdžiui, plaučių ar diafragmos pažeidimai, gali labai pailginti atsigavimą ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.
Bendra sveikatos būklė
Šonkaulių lūžių gijimo procesui didelę įtaką gali turėti keli veiksniai, susiję su bendra asmens sveikatos būkle.
Nemažą reikšmę gali turėti amžius, nes dėl fiziologinių pokyčių, įskaitant sumažėjusį plaučių tūrį ir kvėpavimo funkciją, vyresnio amžiaus žmonių gijimas dažnai būna lėtesnis. Šios su amžiumi susijusios problemos kartu su dažniau pasitaikančiomis pagrindinėmis ligomis, tokiomis kaip osteoporozė ir lėtinės kvėpavimo takų ligos, pavyzdžiui, LOPL, gali apsunkinti sveikimą ir padidinti komplikacijų riziką.
Esant lėtinėms ligoms, gali būti apsunkinta gijimo trajektorija ir, siekiant išvengti nepageidaujamų padarinių, būtinas atidus skausmo valdymas. Veiksminga skausmo kontrolė yra labai svarbi, nes dėl nekontroliuojamo skausmo gali sumažėti krūtinės ląstos judrumas ir paaštrėti kvėpavimo problemos. Dažnai rekomenduojama taikyti multimodalinį skausmo gydymo metodą, kruopščiai derinant vaistus, kad būtų sumažinta rizika, ypač vyresnio amžiaus pacientams.
Be to, gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip aktyvumo lygis ir plaučių higiena, gali turėti didelę įtaką sveikimui. Lengvas fizinis aktyvumas, vengiant įtemptos fizinės veiklos, taip pat gilaus kvėpavimo ir kosulio pratimai gali padėti pasveikti.
Skausmo valdymo strategijos
Efektyvus skausmo malšinimas gali padidinti komfortą ir palengvinti gijimo procesą asmenims, sveikstantiems po šonkaulių lūžio.
Pradiniam skausmo malšinimui dažnai rekomenduojamas be recepto parduodamų analgetikų, pavyzdžiui, paracetamolio ir ibuprofeno, derinys. Esant didesniam diskomfortui, paracetamolio ir ibuprofeno derinys gali suteikti papildomą palengvėjimą. Trumpalaikiam skausmo malšinimui gali būti vartojami silpni opioidai, pavyzdžiui, kodidramolis arba kodamolis, o ligoninėse gali būti naudojami stipresni opioidai, pavyzdžiui, lėto atpalaidavimo morfino sulfatas.
Alternatyvūs metodai gali būti lidokaino pleistrai lokalizuotam nervų skausmui malšinti ir paskirti raumenis atpalaiduojantys vaistai raumenų įtampai mažinti. Stipresniam skausmui malšinti gali būti tikslingai taikomi regioninės anestezijos metodai, pavyzdžiui, krūtinės ląstos epiduralas arba serratus anterior plokštumos blokada.
Nefarmakologinės intervencijos, pavyzdžiui, ledo dėjimas ar TENS aparatai, taip pat labai svarbios malšinant diskomfortą.
Sunkiais atvejais gali prireikti chirurginių intervencijų, įskaitant šonkaulių fiksavimą ar krūtinės ląstos ištyrimą, kad būtų išvengta komplikacijų.
Veiksmingas skausmo malšinimas ne tik padidina komfortą, bet ir sukuria palankią aplinką gijimui, pabrėžiant individualaus požiūrio į kiekvieno žmogaus poreikius svarbą.
Kvėpavimo pratimai, padedantys atsigauti
Kvėpavimo pratimai gali pagerinti plaučių funkciją ir užkirsti kelią komplikacijoms atsigaunant po lūžusių šonkaulių. Skausmo malšinimo strategijos turėtų apimti šiuos pratimus, kad būtų skatinamas gijimas ir mažinama plaučių uždegimo rizika.
Kvėpavimo pratimai sveikstant
| Pratimo tipas | Instrukcijos | Dažnis |
|---|---|---|
| Gilus kvėpavimas | Atsisėskite tiesiai ir priglauskite pagalvę prie šonkaulių. Lėtai, giliai įkvėpkite, palaikykite 10 sekundžių ir lėtai iškvėpkite. | 5-10 kartų per valandą |
| Kvėpavimas kibiro rankena | Padėkite rankas ant krūtinės ląstos. Lėtai įkvėpkite, stumdami šonus į rankas. Palaikykite 10 sekundžių, tada iškvėpkite. | 3-4 užsiėmimai per dieną |
| Diafragminis kvėpavimas | Vieną ranką padėkite ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Įkvėpkite 4 sekundes, palaikykite 4 sekundes, iškvėpkite 8 sekundes. | Kas valandą |
| Mažo intensyvumo kosulys | Švelniai kosėkite, kad išvalytumėte gleives; jei patartina, naudokite spirometrą. | Pagal poreikį |
Šie kvėpavimo būdai gali labai padėti atsigauti, pagerinti plaučių funkciją ir sumažinti kvėpavimo takų komplikacijų riziką.
Plaučių priežiūros svarba
Šonkaulių lūžius patyrusiems asmenims labai svarbi plaučių priežiūra. Šonkaulių lūžiai gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip pneumonija, plaučių sumušimas ir pneumotoraksas, ypač kai pacientai dėl skausmo vengia giliai kvėpuoti. Esant daugybiniams šonkaulių lūžiams, plaučių sergamumo ir mirtingumo rizika gali smarkiai padidėti, todėl būtina atidžiai stebėti ir įsikišti.
Dėl tokių komplikacijų, kaip hemotoraksas ar kvėpavimo nepakankamumas, gali prireikti hospitalizavimo, ypač krūtinės ląstos sumušimo atvejais, kai dažnai gali prireikti intensyviosios terapijos.
Labai svarbu anksti atpažinti kritinius simptomus, tokius kaip didėjantis dusulys ar krūtinės ląstos deformacija, kad būtų išvengta tolesnio būklės blogėjimo. Pagalbiniai prietaisai, tokie kaip skatinamoji spirometrija ir osciliaciniai kvėpavimo takų laisvinimo prietaisai, gali atlikti svarbų vaidmenį optimizuojant plaučių funkciją ir užkertant kelią plaučių komplikacijoms.
Šios priemonės gali paskatinti gilų kvėpavimą ir aktyvų kosulį, kurie ypač naudingi pacientams, patyrusiems daugybinius šonkaulių lūžius.
Bendrosios priežiūros gairės
Norint veiksmingai gydyti lūžusius šonkaulius, reikia kruopščiai subalansuoti poilsį ir fizinį aktyvumą bei tinkamai maitintis, kad būtų palaikomas gijimas.
Norint palaikyti plaučių funkciją ir išvengti komplikacijų, būtina atlikti kvėpavimo pratimus.
Šie komponentai kartu prisideda prie sėkmingo sveikimo proceso.
Poilsio ir veiklos pusiausvyra
Norint idealiai atsigauti po šonkaulių lūžio, būtina subalansuoti poilsį ir veiklą. Nors poilsis yra svarbus gijimui, visiškai gulėti lovoje nepatartina, nes tai gali sukelti kvėpavimo takų komplikacijų. Lengvas judėjimas gali padėti atsigauti, palaikyti plaučių funkciją ir išvengti plaučių uždegimo. Jei skausmas stiprus, pacientams gali tekti atostogauti darbe ar mokykloje, tačiau skatinama užsiimti lengva veikla, jei ji nesukelia didelio diskomforto.
Šios pusiausvyros svarbą iliustruoja toliau pateikta lentelė:
| Veikla | Rekomenduojama | Venkite |
|---|---|---|
| Gilus kvėpavimas | Taip | Ne |
| Lengvas vaikščiojimas | Taip | Ne |
| Sunkių krovinių kėlimas | Ne | Taip |
| Kosulys su parama | Taip | Ne |
| Intensyvios treniruotės | Ne | Taip |
Simptomų stebėjimas gali būti labai svarbus; jei skausmas stiprėja arba atsiranda kvėpavimo sunkumų, gali prireikti skubios medicininės pagalbos. Sėkmingam pasveikimui svarbu laikytis gydytojo patarimų dėl fizinės veiklos atnaujinimo. Šio proceso metu svarbu gerti vandenį, kad būtų palaikoma bendra sveikata.
Mityba gydymui
Tinkama mityba yra labai svarbi gijimui po šonkaulio lūžio. Pakankamas baltymų kiekis gali skatinti kolageno gamybą ir padėti pasisavinti kalcį, kuris yra labai svarbus kaulų gijimui. Baltymų šaltiniai gali būti mėsa, žuvis, pieno produktai, riešutai, sėklos, pupelės ir spirituoti grūdai.
Suaugusiesiems per parą gali prireikti nuo 1 000 iki 1 200 miligramų kalcio. Puikūs šaltiniai yra pieno produktai, lapiniai žalumynai ir praturtinti maisto produktai. Prieš pradedant vartoti kalcio papildus, svarbu pasitarti su gydytoju, ypač dėl to, kad vartojant daug druskos kalcis gali būti prarandamas su šlapimu.
Kalciui pasisavinti būtinas vitaminas D. Suaugusiesiems per parą jo reikia mažiausiai 600 TV. Saulės šviesa, riebi žuvis ir praturtinti maisto produktai gali padėti patenkinti šį poreikį.
Vaisiai, daržovės ir liesa mėsa gali dar labiau pagerinti gijimo procesą.
Labai svarbu vengti alkoholio ir per didelio kofeino kiekio, nes jie gali trukdyti kaulų gijimui ir bendram atsigavimui. Taip pat svarbu gerti vandenį, kad būtų palaikomi organizmo gijimo procesai.
Kvėpavimo pratimų svarba
Kvėpavimo pratimų atlikimas gali būti labai svarbus plaučių sveikatai palaikyti ir išvengti komplikacijų gydant lūžusį šonkaulį.
Gilūs kvėpavimo pratimai gali sumažinti plaučių uždegimo, plaučių suirimo ir krūtinės ląstos infekcijų riziką, nes skatina visišką plaučių išsiplėtimą ir padeda išvalyti gleives iš plaučių, o tai gali sumažinti plaučių atelektazės ir spazmų riziką.
Norėdami atlikti gilų kvėpavimą, atsisėskite tiesiai ant kėdės, rankomis užsidengę lūžusią šonkaulių sritį arba laikydami pagalvę kaip atramą. Įkvėpkite lėtai ir giliai, visiškai užpildydami plaučius. Palaikykite 10-15 sekundžių, tada lėtai iškvėpkite. Kartokite šį pratimą 5-10 kartų kelis kartus per dieną.
Naudingi gali būti ir papildomi metodai, pavyzdžiui, kvėpavimas kibiru ir diafragminis kvėpavimas.
Kvėpavimas „kibiro rankena” – tai rankų uždėjimas ant apatinės krūtinės ląstos dalies šonų ir įkvėpimas, kad išsiplėstų krūtinės ląsta. Kvėpuojant diafragminiu būdu daugiausia dėmesio skiriama kvėpavimui pilvu, o ne krūtine.
Šiuos pratimus gali būti labai svarbu atlikti reguliariai, geriausia kas valandą, kol esate budrus. Svarbu stebėti skausmą ir prireikus koreguoti, užtikrinant tinkamą techniką, vadovaujant gydytojui.
Šiuo atsigavimo laikotarpiu taip pat svarbu gerti vandenį.
Mitybos parama gijimui
Asmenys, kuriems lūžo šonkauliai, turėtų laikytis subalansuotos mitybos, kurioje gausu kalcio, baltymų, vitamino D, vitamino C ir cinko, kad būtų skatinamas veiksmingas gijimas.
Kalcis yra labai svarbus stipriems kaulams formuotis, todėl suaugusieji turėtų kasdien suvartoti 1 000-1 200 mg kalcio, gaunamo iš tokių šaltinių kaip pieno produktai, lapiniai žalumynai ir praturtinti maisto produktai.
Baltymai sudaro apie pusę kaulų struktūros ir padeda pasisavinti kalcį; aukštos kokybės baltymų šaltiniai gali būti mėsa, žuvis, pieno produktai, riešutai ir ankštinės daržovės.
Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį kalcio įsisavinimui, rekomenduojama suvartoti 15-20 mcg per parą, kurį galima gauti būnant saulėje ir vartojant tokius maisto produktus kaip riebi žuvis ir praturtinti produktai.
Vitaminas C, būtinas kolageno gamybai, yra svarbus bendram gijimui, jo kasdien reikia suvartoti 500 mg iš vaisių ir daržovių.
Cinko reikia audinių atstatymui, jo galima rasti gyvulinės kilmės produktuose, neskaldytuose grūduose ir ankštinėse daržovėse.
Asmenys turėtų riboti alkoholio, druskos ir kofeino vartojimą, nes jie gali trukdyti kaulų gijimui.
Sveikimo metu taip pat svarbu gerti vandens.
Gerai subalansuota mityba, kurioje daugiausia dėmesio skiriama šioms maistinėms medžiagoms, gali labai pagreitinti atsigavimą po šonkaulių lūžio.
Komplikacijų atpažinimas
Šonkaulių lūžio komplikacijos gali labai paveikti sveikimą ir bendrą sveikatos būklę. Viena dažniausių komplikacijų – krūtinės ląstos infekcija, kuri gali atsirasti dėl sutrikusio gilaus kvėpavimo ir kosulio. Ši rizika ypač didelė vyresnio amžiaus žmonėms – plaučių uždegimas gali išsivystyti 30-35 % asmenų, patyrusių šonkaulių lūžius.
Be to, pneumotoraksas, arba plaučių kolapsas, gali atsirasti, kai oras patenka tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienos. Dėl hemotorakso, kuriam būdingas kraujas plaučius supančioje erdvėje, gali atsirasti dusulys ir krūtinės skausmas. Dėl plaučių sumušimo ar patinimo gali prireikti medicininių intervencijų, įskaitant krūtinės ląstos vamzdelius ar dirbtinę ventiliaciją.
Lūžę šonkauliai taip pat gali kelti pavojų vidaus organams, ypač jei pažeidžiami apatiniai šonkauliai. Kepenų, inkstų ar blužnies sužalojimai gali sukelti pilvo skausmą, vidinį kraujavimą arba pažeisti svarbiausias kraujagysles. Tokie simptomai kaip galvos svaigimas ar stiprus krūtinės skausmas gali reikšti sunkias vidines komplikacijas.
Galiausiai su kaulų gijimu susijusios komplikacijos, pavyzdžiui, blogas sujungimas arba pasislinkusio šonkaulio sindromas, gali sukelti nuolatinį skausmą ir gali prireikti chirurginių intervencijų šonkauliui stabilizuoti.
Kada kreiptis į gydytoją
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją dėl lūžusio šonkaulio, jei sunku kvėpuoti, jaučiate stiprų krūtinės skausmą ar kosite krauju. Po bet kokios traumos, kuri gali sukelti šonkaulio lūžį, būtina kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Skubiai įvertinti reikia ir tokius požymius, kaip krūtinės ląstos deformacija.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei karščiuojate, jaučiate pilvo skausmą ar didėjantį dusulį. Kiti nerimą keliantys požymiai gali būti sunkumai giliai kvėpuoti, kosulys, kurio metu susidaro gleivių ar kraujo, neįprastas galvos svaigimas ar silpnumas.
Stiprus lokalizuotas skausmas kvėpuojant, kosint ar judant taip pat gali reikšti, kad reikia profesionalaus įvertinimo.
Nuolatiniai ar stiprėjantys simptomai, pavyzdžiui, nuolatinis skausmas, kuris nepraeina, arba dusulys atliekant anksčiau įveikiamus veiksmus, turėtų paskatinti tolesnį medicininį įvertinimą. Apie spragsėjimą ar spragsėjimą lūžio vietoje, net jei jis yra nereguliarus, reikia pranešti gydytojui.
Suprasdami, kada kreiptis į gydytoją, išvengsite komplikacijų ir palengvinsite efektyvesnį sveikimo procesą.
Ilgalaikio atsigavimo aspektai
Nesudėtingų šonkaulių lūžių gijimo procesas gali užtrukti apie šešias savaites, tačiau gali užsitęsti iki 12 savaičių ar ilgiau, jei yra vidinių sužalojimų ar chirurginių intervencijų.
Išsprendus neatidėliotinas medicinines problemas, dėmesys skiriamas ilgalaikiam sveikimo procesui, kuris yra būtinas idealiam gijimui. Šiuo laikotarpiu pacientams gali palaipsniui pagerėti skausmas ir kvėpavimo funkcijos.
Labai svarbus veiksmingas skausmo malšinimas, kuris gali apimti planinį paracetamolio ir ibuprofeno vartojimą, taip pat galimą neuropatinio skausmo vaistų ar raumenis atpalaiduojančių vaistų vartojimą.
Pacientai skatinami užsiimti lengvu fiziniu aktyvumu, nes judėjimas gali pagerinti plaučių funkciją ir padėti išvengti komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo. Nors lengvus namų ruošos darbus galima atnaujinti anksti, intensyvių treniruočių reikėtų vengti, kol neleis gydytojas.
Tokios komplikacijos, kaip užsitęsęs krūtinės ląstos skausmas ir neįgalumas, gali turėti įtakos atsigavimui, o pastebimas procentas pacientų patiria šias problemas praėjus dviem mėnesiams po traumos.
Būtina tolesnė priežiūra, nes kai kuriems asmenims gali prireikti papildomų intervencijų, įskaitant stabilizavimui naudojamų metalinių įdėklų pašalinimą chirurginiu būdu.
Galiausiai vadovaujamas požiūris į sveikimą skatina optimalų gijimą ir padeda pacientams grįžti į kasdienį gyvenimą.
