Turbūt pažįstamas jausmas – atsisakai saldumynų, mažini porcijas, kartais net praleidi vakarienę, o svarstyklės… tyli. Gali pasirodyti, kad kūnas veikia prieš tave. Tarsi išjungta sėkmės pavarą. Bet tikrovė šiek tiek kitokia – kai valgome per mažai, mūsų organizmas ima žaisti savo žaidimus.

Viskas ne visada apie tai, kiek suvalgai. Kartais tai – kaip gyveni, ką jauti ar net kiek miegi.

Stresas kaip nematomas stabdis

Kai kūnas nuolat jaučia įtampą, jis kaupia atsargas. Lyg ruošdamasis blogiausiam. Ir tas „blogiausias“ tavo kūnui – tai badmetis. Net jei realybėje valgai reguliariai.

Streso hormonai, ypač vakare, gali trikdyti cukraus balansą kraujyje. Rezultatas? Didesnis potraukis greitam užkandžiui, net jei jauti, kad esi soti.

Miego trūkumas „sugadina“ tavo ryto alkį

Pabudus neišsimiegojus, diena dažnai prasideda nuo sunkios galvos ir dar sunkesnių minčių. Bet svarbiau tai, kad nepakankamas poilsis stipriai padidina alkio hormonų veiklą.

Gali būti, kad valgai mažiau nei anksčiau, bet tavo kūnas dieną „reikalauja“ energijos iš greitų angliavandenių. Tai nutinka net nesuvokiant, nes protas renkasi tai, kas suteikia trumpą palengvėjimą.

Valgai per mažai – kūnas pereina į išlikimo režimą

Skamba keistai, bet jei ilgą laiką valgai per mažai, kūnas tiesiog… sustoja. Medžiagų apykaita sulėtėja, energijos deginimas sumažėja, o tu jauti, kad energijos trūksta viskam – net mintims.

Organizmas nori tau padėti, bet jam atrodo, kad esi bado būsenoje. Todėl taupoma viskas, kas įmanoma. Ir riebalai lieka saugomi.

Paslėptas cukrus – tavo tyli nesėkmė

Net jei galvoji, kad maitiniesi sveikai, dažnai slypi viena mažytė detalė. Jogurtas su vaisiais, granolos batonėlis, avižinė košė su agavos sirupu – visur gali būti paslėpta saldumo, kuris per dieną susikaupia daugiau, nei atrodo.

Svoris nejuda ne dėl didelių porcijų, o dėl mažų klaidų, kurias kartoji kasdien. Ir jos kaupiasi ne tik lėkštėje – jos kaupiasi pilvo srityje.

Kas padeda pajudėti iš vietos?

Klausyk ne tik kalorijų skaičiaus, bet savo kūno. Pajusk, ar esi pailsėjusi, ar tavo mintys nebėga per greitai, ar nebandai lieknėti iš baimės, o ne iš meilės sau. Kartais užtenka trumpo stabtelėjimo, kad kūnas prisimintų – jis gali tau padėti. Tik leisk jam.