Pirma mintis buvo paprasta – išbandyti, ar toks banalumas kaip vanduo su cinamonu gali bent šiek tiek paveikti tai, ką kasdien jaučiame skrandyje. Nieko per daug nesitikėjome, nes lūkesčiai – dažniausia kliūtis rezultatams. Bet netrukus paaiškėjo: kai kurios smulkmenos kasdienybėje gali pridaryti daugiau naudos nei brangūs papildai ar dietos, reikalaujančios kone disertacijos supratimui.

Nuo pirmų dienų – tylus kūno atsakymas

Gerti pradėjom rytais. Tik pabudus, tuščiu skrandžiu – stiklinė šilto vandens, įmaišius šaukštelį cinamono miltelių. Be cukraus, be citrinos. Šiek tiek prėska, bet tikrai pakeliama. Svarbiausia buvo pastovumas, o ne tobula formulė.

Jau po trečios ar ketvirtos dienos pajutome pokytį. Pūtimo – mažiau. Vakarais skrandis nesijautė tarsi pilnas akmenų, o rytai tapo lengvesni. Nereikėjo keltis su rūgštimi gerklėje ar spaudimu šone. Tarsi virškinimo sistema pradėjo veikti ramiau – be dramatizmo.

Kur dingo noras užkandžiauti?

Vienas keisčiausių pokyčių – saldumynų norėjosi rečiau. Nesitikėjom to visiškai. Bet atrodo, kad cinamonas, turintis savo specifinį salstelėjusį skonį, tarsi apgavo smegenis. Gauni ryte kažką „desertiško“ ir viskas. Nereikia vakare puolus prie spintelės su sausainiais aiškintis, kodėl vėl neišlaikei.

Be to, cukraus lygiai per dieną liko stabilesni. Nėra tų pavojingų nuokalnių po kavos su bandelėmis, kai 11 valandą darbe akys merkiasi, o ranka automatiškai siekia dar vieno šokolado gabalėlio.

Pilvo forma – mažiau oro, daugiau lengvumo

Svarstyklės gal ir nesušoko iš džiaugsmo, bet veidrodis pasakė daugiau nei skaičiai. Kai skrandyje mažiau oro, kai organizmas nesilaiko sulaikęs vandenį, visas siluetas atrodo lieknesnis. Džinsai, kurie buvo atidėti „geresnei dienai“, užsisegė be dramos. Ir tai tik po dviejų savaičių.

Svarbiausia – jautėmės mažiau apsunkę. Ne dėl kalorijų deficito, ne dėl ribojimo, o tiesiog dėl to, kad žarnynas pradėjo dirbti kitaip. Ramiau. Tvarkingiau. Be skausmų ar sprogstančio pilvo jausmo.

Kas dar nutiko be virškinimo?

Gal nuskambės keistai, bet pastebėjom, kad oda tapo skaistesnė. Gal dėl mažiau toksinų, gal dėl to, kad pradėjom dieną kitaip – be cukraus, be kavos, be streso. Organizmas reagavo ne tik fiziškai, bet ir emocine prasme – mažiau nerimo, daugiau tvarkos.

Ir tikriausiai tai susiję ne su stebuklingu cinamonu, o su tuo, kad pirmą dienos valandą pasirinkdavom save. Ne socialinius tinklus, ne „scrollą“, o tylą ir šiltą gėrimą, kurį žinojo dar mūsų močiutės.

Ar cinamonas pakeis gyvenimą?

Ne. Bet jis pakeitė rytus. O ryto įpročiai – tai, kas nulemia visą dienos toną. Kasdienis cinamono vanduo nepadarė mūsų tobulesnių, bet pavertė savijautą aiškesne, skrandį – tylesniu, o mintis – švaresnėmis. Ir kai kūnas netrukdo – norisi daugiau judėti, daugiau džiaugtis, mažiau slėptis.

Jei turi problemų su virškinimu, jei dažnai jautiesi tarsi pūstas balionas, jeigu pavargai nuo savo pačios mitybos – pabandyk. Nepakeisi visko per naktį, bet kartais užtenka vos vieno įpročio, kad viskas pradėtų judėti teisinga kryptimi.