Skip to content

Ką daryti apsinuodijus maistu

food poisoning response steps

Apsinuodijimas maistu – tai liga, kurią sukelia užkrėstas maistas ar gėrimai ir kuri pasireiškia tokiais simptomais kaip pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.

Jei po valgio pajutote šiuos simptomus, pirmiausia turėtumėte išlikti hidratuoti, nes skysčiai yra labai svarbūs sveikimui.

Be to, labai svarbu ilsėtis, nes tai leidžia organizmui kovoti su infekcija.

Jei simptomai stiprėja arba nepagerėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Taip pat gali būti patartina apie incidentą pranešti vietos sveikatos priežiūros institucijoms.

Šių veiksmų ėmimasis gali turėti didelės įtakos jūsų sveikimui ir padėti išvengti panašių situacijų kitiems.

Atpažinkite simptomus

Atpažinkite simptomus

Dažniausi apsinuodijimo maistu simptomai yra pykinimas, skrandžio spazmai, viduriavimas, vėmimas, karščiavimas ir šaltkrėtis. Šie simptomai gali pasireikšti per kelias valandas ar dienas po užkrėsto maisto ar gėrimų vartojimo.

Jei jaučiate silpnumą, galvos svaigimą ar nuolatinį galvos skausmą, tai gali reikšti, kad jūsų organizmas kovoja su infekcija. Stebėkite, kiek laiko simptomai trunka, nes kai kurie atvejai greitai praeina, o kiti gali tęstis kelias dienas.

Jei įtariate apsinuodijimą maistu, pasidomėkite, ką valgėte prieš tai, kai pasijutote blogai, nes ši informacija labai svarbi, jei kreipsitės į gydytoją. Ankstyvas šių simptomų atpažinimas gali padėti nedelsiant imtis veiksmų ir nustatyti, ar reikia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Išlikite hidratuoti

Apsinuodijus maistu labai svarbu išlikti hidratuotam, nes tai padeda atstatyti per vėmimą ir viduriavimą prarastus skysčius.

Gerkite daug skysčių, daugiausia vandens, skaidraus sultinio ir elektrolitų tirpalų. Venkite kofeino ir alkoholio, nes jie gali sustiprinti dehidrataciją.

Dažnai gurkšnokite nedideliais kiekiais, o jei vanduo nepatinka, išbandykite ledo gabalėlius arba atskiestus sportinius gėrimus. Gerėjant simptomams palaipsniui didinkite suvartojamų skysčių kiekį.

Atkreipkite dėmesį į savo kūno signalus – jei jaučiate troškulį, gerkite daugiau. Jei jaučiate sunkius dehidratacijos simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, greitas širdies plakimas ar tamsus šlapimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Pirmenybę teikiant hidratacijai, lengviau atsigauti po apsinuodijimo maistu.

Poilsis ir atsigavimas

Norint atsigauti po apsinuodijimo maistu, labai svarbu pailsėti. Tai leidžia imuninei sistemai sutelkti dėmesį į gijimą. Kai blogai jaučiatės, organizmui reikia papildomos energijos kovai su toksinais ir bakterijomis, todėl svarbu pailsėti nuo kasdienės veiklos ir atsipalaiduoti.

Susiraskite patogią vietą atsigulti – lovą ar jaukią kėdę. Pirmenybę teikite poilsiui ir miegui, nes jie yra gyvybiškai svarbūs sveikimui.

Įsiklausykite į savo kūno signalus; jei jaučiatės pavargę, skirkite sau laiko atsigauti. Mažai blaškykite dėmesį – lengvi filmai ar skaitymas gali padėti, bet venkite bet ko pernelyg stimuliuojančio.

Kreipkitės į gydytoją

Jei simptomai pablogėja arba išlieka ilgiau nei porą dienų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Sunkūs simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra didelis karščiavimas, ilgalaikis vėmimas, viduriavimas, kraujingos išmatos, stiprus pilvo skausmas ir dehidratacijos požymiai. Tai gali reikšti sunkią būklę, dėl kurios reikia skubios pagalbos.

Lankydamiesi pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, būkite pasirengę pateikti išsamią informaciją apie savo simptomus, vartojamą maistą ir simptomų pradžią, kad būtų lengviau nustatyti diagnozę. Gali būti pasiūlyta atlikti tyrimus, kad būtų galima nustatyti konkrečias ligą sukeliančias bakterijas ar virusus.

Neignoruokite įspėjamųjų ženklų, ypač jei esate mažas vaikas, pagyvenęs žmogus, nėščia moteris arba turite nusilpusią imuninę sistemą, nes šioms grupėms sunkus apsinuodijimas maistu yra labiau pažeidžiamas. Jei pajutote kokių nors nerimą keliančių simptomų, nedelsdami vykite į skubios pagalbos skyrių.

Praneškite apie įvykį

Pranešti apie apsinuodijimą maistu labai svarbu siekiant nustatyti užkrato šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam susirgimui.

Jei įtariate apsinuodijimą maistu, nedelsdami kreipkitės į vietos sveikatos departamentą arba maisto saugos agentūrą. Pateikite išsamią informaciją apie valgytą maistą, vietą, kur valgėte, valgymo datą ir laiką. Saugokite kvitus arba pakuotes, kad galėtumėte rasti svarbios informacijos. Aprašykite savo simptomus ir jų pradžią, kad padėtumėte institucijoms įvertinti situaciją.

Be to, informuokite įmonę, kurioje vakarieniavote, kad ji ištirtų ir spręstų su maisto sauga susijusias problemas. Dėl jūsų pranešimo gali būti laiku imtasi veiksmų, apsaugančių bendruomenę, todėl labai svarbu pasisakyti dėl kitų žmonių sveikatos.

Užkirskite kelią būsimiems atvejams

Kad ateityje išvengtumėte apsinuodijimo maistu atvejų, visada laikykitės saugių maisto tvarkymo ir ruošimo metodų.

  1. Plaukite rankas: kruopščiai plaukite rankas su muilu ir vandeniu prieš ir po maisto tvarkymo.
  2. Valykite paviršius: Visus paviršius, įrankius ir pjaustymo lenteles valykite karštu muiluotu vandeniu, kad pašalintumėte bakterijas.
  3. Venkite kryžminės taršos: pirkdami laikykite žalią mėsą, paukštieną ir jūros gėrybes atskirai nuo kitų maisto produktų ir laikykite juos šaldytuve sandariuose induose.
  4. Patikrinkite galiojimo terminus: Visada patikrinkite galiojimo laiką ir išmeskite produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.
  5. Gaminkite maistą saugioje temperatūroje: Vištiena turi būti iškepta bent iki 165 °F.
  6. Nedelsiant šaldykite likučius šaldytuve: Šaldytuve palaikykite 40°F arba žemesnę temperatūrą, o šaldiklyje – 0°F.
  7. Švieskite savo šeimą: mokykite savo šeimą apie maisto saugą, kad namuose būtų saugesnė aplinka.

Gali būti įdomu

Ar apsinuodijimas maistu gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų?

Taip, apsinuodijimas maistu gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų. Nors dauguma žmonių visiškai pasveiksta, kai kuriems gali atsirasti komplikacijų, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas, lėtinis nuovargis ar inkstų problemos.

Kai kurios bakterijos, pavyzdžiui, E. coli, gali sukelti ilgalaikę žalą. Jei pasireiškė sunkių simptomų ar komplikacijų, svarbu stebėti bet kokius savo sveikatos pokyčius.

Reguliarios patikros gali padėti anksti pastebėti bet kokius išliekančius padarinius ir užtikrinti, kad gausite reikiamą priežiūrą.

Ar atsigavus po apsinuodijimo maistu galima saugiai valgyti?

Taip, pasveikus po apsinuodijimo maistu apskritai saugu vėl valgyti, tačiau iš pradžių reikėtų rinktis neskanų maistą.

Jūsų skrandis vis dar gali būti jautrus, todėl rinkitės tokius produktus kaip skrebučiai, ryžiai ar bananai.

Kelias dienas venkite sotaus, aštraus ar sunkaus maisto, kad organizmas prisitaikytų.

Įsiklausykite į savo kūną; jei kas nors negerai, prieš grįždami prie įprastos mitybos, skirkite tam daugiau laiko.

Kaip atskirti apsinuodijimą maistu nuo skrandžio viruso?

Norėdami atskirti apsinuodijimą maistu nuo skrandžio viruso, atkreipkite dėmesį į simptomų pradžią ir pobūdį.

Jei suvalgėte užkrėsto maisto, netrukus po to gali pasireikšti pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.

Priešingai, skrandžio virusas paprastai išsivysto palaipsniui, o simptomai pasireiškia per dieną ar dvi.

Be to, apsinuodijimas maistu dažnai pasireiškia karščiavimu ir šaltkrėčiu, o skrandžio virusas gali pasireikšti kūno skausmais.

Stebėkite, kada prasideda simptomai, ir atsižvelkite į tai, ką neseniai valgėte.

Ar tam tikri maisto produktai dažniau sukelia apsinuodijimą maistu?

Taip, tam tikri maisto produktai iš tiesų dažniau sukelia apsinuodijimą maistu.

Žalioje arba nepakankamai termiškai apdorotoje mėsoje, paukštienoje ir jūros gėrybėse dažnai veisiasi kenksmingos bakterijos.

Pavojų gali kelti ir pieno produktai, ypač nepasterizuoti.

Be to, vaisiai ir daržovės, užkrėsti perdirbimo ar tvarkymo metu, gali sukelti ligą.

Labai svarbu saugiai tvarkyti ir ruošti šiuos maisto produktus, kad rizika būtų kuo mažesnė.

Visada tinkamai laikykite greitai gendančius produktus ir gaminkite maistą rekomenduojamoje temperatūroje.

Kokios yra naminės priemonės nuo lengvo apsinuodijimo maistu simptomų?

Lengvo apsinuodijimo maistu simptomų naminės gynimo priemonės yra hidratacija, imbiero vartojimas, neskanus maistas ir poilsis.

Būkite hidratuoti gurkšnodami skaidrius skysčius, pavyzdžiui, vandenį ar žolelių arbatą.

Imbieras gali padėti nuraminti skrandį, todėl apsvarstykite imbiero arbatą ar saldainius.

Pykinimą gali palengvinti neskanus maistas, pavyzdžiui, skrebučiai ar ryžiai.

Be to, norint atsigauti, būtina ilsėtis.

Tik nepamirškite klausyti savo kūno ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai paūmėja arba išlieka.

Išvada

Apsinuodijus maistu, būtina atkreipti dėmesį į tokius simptomus kaip pykinimas ar viduriavimas.

Laikykitės hidratacijos, pailsėkite ir nedvejodami kreipkitės į gydytoją, jei būklė pablogėja.

Pranešimas apie incidentą sveikatos priežiūros institucijoms ne tik padės jums pasveikti, bet ir padės išvengti protrūkių ateityje.

Imdamiesi šių veiksmų, galite apsaugoti save ir kitus, užtikrinti greitesnį grįžimą į sveikatą ir saugumą.

Nepamirškite, kad jūsų gerovė yra prioritetas!