Avižinė košė ilgai buvo laikoma sveikų pusryčių etalonu. Ji sotina, šildo, paruošiama greitai. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių tyliai padeda ją į šoną. Ne todėl, kad ji „bloga“. O todėl, kad organizmas ima reikalauti kažko kito. Ko? Aiškesnės energijos, lengvumo, mažiau mieguistumo po pusryčių.

Vienos moters istorija atskleidžia tą poslinkį labai žmogiškai: „Kiekvieną rytą valgiau avižinę košę su bananais. Galvojau – darau viską teisingai. Bet po valandos jau norėjosi kavos ir saldumynų.“

Ko trūko? Balanso. Baltymų, riebalų, lėtesnių angliavandenių. Ir čia atsiveria naujos kryptys.

Ką vietoje avižų renkasi žmonės, kurie nori jaustis geriau?

Pokyčiai mityboje dažnai ateina ne iš knygų, o iš kūno signalų. Kai pavalgęs jauti aiškesnį protą, geresnę nuotaiką, daugiau jėgų – tu tai kartoji. Todėl vietoje košių vis dažniau ant stalo atsiranda:

Kiaušiniai su daržovėmis. Sotus, baltymingas pasirinkimas be cukraus šuolių.
Grūdėta varškė su alyvuogių aliejumi. Skamba netikėtai, bet tai puikus variantas tiems, kurie nori baltymų ir riebalų ryte.
Chia pudingas su augaliniu pienu ir cinamonu – paliktas išbrinkti per naktį, jis paruošia skrandį švelniai.
Avokadas su lašiša ant grūdėtos duonos – tinkamas net tiems, kurie ryte valgo mažiau, bet nori kokybės.

Svarbiausia – atrasti tai, kas tinka tavo dienos pradžiai. Avižos tinka ne visiems. Ir tai nėra klaida.

Svoris, cukraus lygis ir energija – kaip pusryčiai juos veikia?

Daug kas pastebi: nuo to, kaip valgai ryte, priklauso tavo vakaras. Ar nepervalgysi. Ar neužsimanysi saldumynų. Ar sugebėsi susikaupti.

Greito paruošimo avižos turi aukštą glikemijos indeksą – apie 70–80. Vadinasi, cukraus šuolis po tokių pusryčių yra realus. Tai gali sukelti vangumą, alkio protrūkius ir net blogesnę nuotaiką. Nors tai „sveikas maistas“, jis ne visada elgiasi kaip toks, kai valgomas vienas.

Todėl vis daugiau žmonių nori lėto, subalansuoto starto. Ir čia žaidimas pasikeičia.

Pusryčiai, kurie išlaiko stabilų cukraus lygį

Norėdami išvengti nuovargio ir alkio šuolių, žmonės renkasi maistą, kuris:

turi gerųjų riebalų (avokadas, alyvuogių aliejus, riešutai),
aprūpina baltymais (kiaušiniai, varškė, jogurtas),
nedidina cukraus greitai (daug skaidulų, mažai perdirbtų grūdų).

Tai nėra mados dalykas – tai grįžimas prie kūno pojūčių.

Avižinė košė nėra priešas. Ji gali būti naudinga, jei suderinta su baltymais ar sveikais riebalais. Tačiau nereikia jos laikyti vieninteliu teisingu pusryčių sprendimu. Jei jauti, kad po jos esi vangus, dažnai alksti, svoris nekrenta – gal laikas išbandyti ką nors kita.

Kartais viena stiklinė grūdėtos varškės su uogomis gali suteikti daugiau energijos nei dubuo košės. O ir alkis pasitrauks ilgesniam laikui.