Kai Rasa žiūri į senas savo nuotraukas, sako, kad sunkiausia buvo ne kilogramai, o jausmas, jog viskas slysta iš rankų. Bandė viską – dietas, tabletes, pasivaikščiojimus, net alinančius mitybos planus, kurie žadėjo stebuklus per savaitę. Niekas neveikė ilgai. Kol vieną dieną sustojo. Ir padarė viską atvirkščiai nei rekomendavo populiarios mitybos grupės.

Nustojusi sekti kalorijas, pradėjo matyti rezultatus

Ji nebesvėrė kiekvieno kąsnio. Neberašė nieko į programėles. Ir pirmą kartą po ilgo laiko – nesijautė kalta valgydama. Išsirinko kelis paprastus dalykus, kurių laikėsi. Pagrindinis? Valgyti ne tada, kai liūdna ar nuobodu, o kai iš tikro alkana.

Tai neskamba kaip planas, kurį parduotų treneris. Bet veikė. Ji pradėjo pastebėti, kiek daug „emocinio valgymo“ buvo jos gyvenime. Kai tai sustojo – svoris pradėjo slinkti.

Ji nesportavo. Ji judėjo

Rasa neturi sporto salės nuotraukų. Ji nepostino jokių „sweaty selfies“. Ji tiesiog daugiau ėjo pėsčiomis, tvarkė namus, lipdavo laiptais, eidavo į parduotuvę be mašinos. Kai norėjo, įsijungdavo muziką ir pasikankindavo pagal mėgstamą dainą. Visa tai be plano. Be spaudimo.

Judėjimas buvo jos būdas parodyti sau, kad rūpinasi savo kūnu. O ne bausmė už suvalgytą bandelę.

Jos miegas tapo svarbesnis už desertą

Vienas iš netikėčiausių jos sprendimų – eiti miegoti anksčiau. Ji pastebėjo, kad kai gerai išsimiega, nenori tiek užkandžių. Rytais jaučiasi žvalesnė, o vakare nebereikia emocinės kompensacijos maistu.

Tą patį patvirtina mitybos psichologai: išsimiegoję žmonės turi mažiau impulsų rinktis greitus angliavandenius. Ir tai nėra disciplina – tai biochemija.

Ji metė svorį be garsaus pareiškimo

Rasa neįkėlė „prieš ir po“ kol neprarado 30 kg. Ji niekam nesakė, kad „šįkart tikrai rimtai“. Tiesiog tyliai darė, tyliai keitėsi. Ir gal todėl šįkart viskas buvo kitaip.

Pasak jos, svarbiausia ne tai, kiek kg nukrito. O tai, kaip pagaliau išmoko gyventi be spaudimo, be kraštutinumų, be neapykantos sau. Ir tai – sunkiausia dalis, kurios nei vienas vaistas nepasiūlys.