Jau esate girdėję apie emocinį valgymą, tačiau ar kada susimąstėte, kad jis gali būti pagrindinė priežastis, kodėl nepavyksta atsikratyti tų užsispyrusių kilogramų? Nors dažnai kaltiname lėtą medžiagų apykaitą ar „netinkamus“ produktus, problema gali slypėti kur kas giliau – mūsų galvose.

Asta iš Vilniaus prisimena, kaip po sunkios dienos vienintelė jos paguoda būdavo ledų dėžutė. „Maniau, kad esu alkana. Dabar suprantu – aš norėjau nusiraminti, o ne pavalgyti“, – sako ji. Toks savęs stebėjimas yra pirmas žingsnis į sąmoningą santykį su maistu.

Kaip atpažinti tikrą alkį?

Tikras alkis kyla iš kūno, o ne proto. Jis neturi jokių išankstinių pageidavimų – organizmas tiesiog siunčia žinutę, kad baigiasi energijos atsargos.

Kūnas praneša apie tikrą alkį taip:

• Jausmas kyla palaipsniui ir nedingsta net nukreipus dėmesį.
• Nėra noro būtent šokolado ar picų – bet koks maistas tinka.
• Pavalgius jaučiate sotumą, ramybę, energiją.

Būtent šis alkis yra natūrali organizmo sistema, skirta išlaikyti mus sveikus ir gyvybingus. Jo ignoruoti nereikėtų, nes tada dažnai vėliau persivalgome.

Emocinis alkis – tylus sabotažo meistras

Emocinis alkis yra gudrus. Jis pasirodo staiga, kai jaučiate įtampą, liūdesį, nuobodulį. Šis alkis veikia kaip greita emocinė piliulė – užuot susidūrus su jausmais, pasirenki greitą džiaugsmą lėkštėje.

Kaip atpažinti, kad tai emocinis alkis:

• Jis atsiranda staiga, dažniausiai susidūrus su stresu ar nuovargiu.
• Norisi konkretaus maisto – dažniausiai riebaus, saldaus ar greito.
• Pavalgius lieka kaltė, nuovargis, sunkumo jausmas.

Su emociniu alkiu reikia elgtis švelniai – jis neretai slepia gilesnes problemas, kurias bandome užmaskuoti valgymu.

Kodėl tai svarbu svorio metimui?

Emocinis valgymas dažnai tampa nematomu svorio metimo stabdžiu. Galite skaičiuoti kalorijas, rinktis sveikus produktus, tačiau jei vakare vis tiek pasiduosite emocijoms – rezultatai gali likti nuliniai.

Norint nutraukti šį užburtą ratą, svarbu:

• Stebėti savo jausmus – kada iš tikrųjų esate alkani, o kada norite slopinti emocijas.
• Vesti emocinį dienoraštį – užsirašyti, kada valgote, ką jaučiate.
• Leisti sau valgyti sąmoningai, lėtai, pajaučiant skonį.

Svarbiausia – būti švelniam sau. Svorio metimas nėra kova su savimi. Tai – savęs pažinimas. Ir kartais pirmas žingsnis nėra mažiau suvalgyti, o daugiau suprasti savo jausmus.