CAR-T terapija ilgą laiką buvo šviesos spindulys tamsiame vėžio gydymo kelyje. Kai niekas kitas neveikė, pacientai kabinosi į šią inovatyvią metodiką kaip į paskutinį šiaudą. Ir dažnai jie būdavo teisūs – CAR-T sugebėjo sustabdyti net agresyviausias kraujo vėžio formas.
Tačiau Stanfordo universiteto mokslininkų paskelbti nauji duomenys sukrėtė net pačius optimistiškiausius onkologus. Paslėptas pavojus slypi ne kažkur ateityje, o jau čia – mūsų pacientų smegenyse.
Kai gydymas tampa rizika: kaip smegenys kenčia nuo CAR-T terapijos?
Naujausi stebėjimai atskleidė, kad daliai pacientų po CAR-T gydymo išsivysto nepaaiškinami neurologiniai sutrikimai. Kai kurie iš jų – laikini, tačiau dalis atvejų sukėlė ilgalaikius kognityvinius pokyčius. Pacientai pasakoja, kad pradėjo užmiršti žodžius, orientuotis tapo sunkiau, o kai kuriems net prasidėjo nekontroliuojami drebuliai ir haliucinacijos.
Gydytoja iš Stanfordo pasakojo, kad pirmą kartą susidūrusi su šiais atvejais manė, jog tai atsitiktinumas. Tačiau kai skaičiai ėmė augti, niekas nebenorėjo užmerkti akių. Tyrėjų komanda dabar garsiai kalba apie tai, kas anksčiau buvo nutylima – CAR-T nėra tokia nekalta, kaip galėjo pasirodyti.
Pacientų balsai: istorijos, kurios verčia susimąstyti
Laura, vos 38-erių metų moteris iš Kalifornijos, dalijasi savo patirtimi. „Kai gydytojai man pasakė, kad CAR-T yra mano paskutinė viltis, nesuabejojau nė sekundės. Ir tikrai – vėžys atsitraukė. Bet po mėnesio pradėjau jaustis lyg nebe savimi. Man ėmė mirguliuoti akyse, naktimis girdėjau keistus garsus, o kartais tiesiog sustingdavau vidury kambario“, – pasakojo ji. Laura iki šiol gyvena su baime, kad šie simptomai niekada nedings.
Ar verta bijoti? Kas iš tiesų svarbiausia
Medikai sako, kad CAR-T terapija vis tiek išlieka vienu efektyviausių gydymo būdų tam tikrų leukemijų atvejais. Tačiau šiandien vis daugiau klinikų reikalauja, kad pacientams būtų aiškiai įvardinti ne tik teigiami rezultatai, bet ir galimos grėsmės jų smegenims.
Specialistai ragina skirti dėmesį stebėjimui po terapijos. Nuo nuotaikų svyravimų iki smulkių atminties pokyčių – kiekvienas signalas gali būti svarbus. Nes vėžio nugalėjimas neturėtų kainuoti mūsų protinės sveikatos.
