Visa istorija prasidėjo nuo keisto jausmo pilve. Toks sunkumas, spaudimas, tarsi akmuo būtų įsitaisęs. Kelias dienas numojau ranka, galvojau – gal per mažai vandens, gal mityba išsibalansavo. Bet kai tas jausmas ėmė kartotis vis dažniau, ėmiau ieškoti priežasties.

Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tai susiję ne su virškinimu, o su kažkuo rimtesniu. Kol neišgirdau gydytojos žodžių: „žarnynas ir širdis kalbasi tarpusavyje dažniau, nei mes įsivaizduojame“.

Žarnynas – tavo antroji širdis?

Skamba keistai, bet šiuo metu mokslininkai vis garsiau kalba apie tai, kad žarnyno būsena gali veikti ne tik nuotaiką ar svorį. Pasirodo, kai ilgai kankina vidurių užkietėjimas, organizme ima didėti spaudimas, kaupiasi toksinai, o tai kelia stresą visai sistemai – įskaitant širdį.

Tyrimai parodė, kad žmonės, kuriuos dažnai vargina užkietėjimas, turi didesnę riziką patirti širdies ritmo sutrikimus. Ir čia ne apie vieną kartą – o apie metų metus trunkantį negalavimą, kuris tampa tarsi nematoma našta.

Kūnas siunčia ženklus – mes dažnai jų neklausom

Aš žinojau, kad nuovargis, lėtas virškinimas ir net odos bėrimai gali būti susiję su žarnynu. Bet kad užkietėjimas gali būti signalas, kad širdis negauna to, ko jai reikia – buvo naujiena.

Dabar kas rytą pradedu nuo dviejų stiklių vandens, daugiau vaikštau, valgyti stengiuosi ne skubėdama, o sėdėdama ramiai. Ir, žinoma, peržiūrėjau visą savo maistą – daugiau skaidulų, mažiau rafinuotų produktų. Ne todėl, kad reikia.

O todėl, kad nebenoriu grįžti ten, kur buvau.

Geras virškinimas – geresnė širdies savijauta

Sunku tuo patikėti, kol nepajunti palengvėjimo. Kai dingo vidinis spaudimas, kažkaip lengviau ėmė ir miegotis. Mažiau nerimo. Net pulsas tapo tolygesnis. Ir tada supratau – kūnas kalbėjo visą laiką. Tik aš klausiau per vėlai.

Kartais mes ieškom stebuklų sudėtingose diagnozėse, o viskas slypi paprastume. Klausyk, ką sako pilvas – galbūt jis šnabžda ir apie tavo širdį.