Skip to content

Podagra: kas tai, simptomai, priežastys, diagnostika, komplikacijos

Podagra yra lėtinė uždegimo liga, pasireiškianti staigiais ir labai skausmingais sąnarių priepuoliais. Uždegimą sukelia šlapimo rūgšties kristalų kaupimasis sąnariuose ir aplinkiniuose audiniuose dėl padidėjusio šios medžiagos kiekio kraujyje. Ši skausmo forma dažniausiai pažeidžia nykščius, kelius ar čiurnas.

Šis straipsnis išsamiai pristato podagros simptomus, priežastis, rizikos veiksnius ir svarbiausius gydymo metodus – tiek vaistus, tiek podagros dietą bei gyvenseną. Supažindinama su įvairiais patarimais, kaip sumažinti skausmo priepuolius, užkirsti kelią komplikacijoms ir suvaldyti šią ligą.

Kas yra podagra

Podagra yra lėtinė medžiagų apykaitos liga, kurios metu kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose itin padidėja šlapimo rūgšties kiekis. Dėl to sąnariuose ir audiniuose aplink juos atsiranda natrio urato kristalų, jie sukelia ūminį sąnario uždegimą (podagrinį artritą). Ilgainiui ši liga gali pažeisti sąnarius.

Simptomai

  • Ūmus stiprus sąnario skausmas. Dažniausiai skausmas prasideda didžiojo kojos piršto sąnaryje, tačiau gali būti paveikti ir kiti sąnariai: pėdos, riešų, alkūnių, kelių pirštų, čiurnų, kelių, plaštakos sąnarių.
  • Paveikto sąnario patinimas ir odos paraudimas.
  • Pakilusi kūno temperatūra.
  • Galvos skausmas.
  • Šaltkrėtis.

Podagros priepuolis prasideda staiga, dažnai naktį ar anksti ryte. Skausmas gali tęstis apie porą savaičių, po to nuslūgsta. Pasibaigus priepuoliui, žmogus gali nejausti jokių podagros simptomų, o priepuolis gali nepasikartoti per artimiausius 1–2 metus. Kadangi podagros priepuoliai iš pradžių pasireiškia retai, žmogus gali manyti, kad sąnarį skauda dėl sumušimo ar sutrenkimo. Tačiau, podagrai besikartojant, paaiškėja, kad sąnarių skausmas nėra sukeltas išorinių priežasčių.

Priežastys

  1. Pirminė podagra. Dažniausiai pasireiškia pirminė podagra, kuri yra susijusi su paveldimumu (atsiradusi dėl įgimtų medžiagų apykaitos sutrikimų) arba su dideliu purinų turinčių produktų vartojimu. Dažnai podagra susijusi su antsvoriu, gausiu nesveiko maisto ir alkoholio vartojimu.
  2. Antrinė podagra. Antrinė podagra gali išsivystyti dėl įvairių ligų ar būklių, pavyzdžiui, diabeto, inkstų akmenligės, padidėjusio kraujospūdžio, širdies nepakankamumo, lėtinės inkstų ligos, kraujo ligų ir kt.

Šlapimo rūgšties koncentracija organizme taip pat gali padidėti dėl kai kurių vaistų vartojimo, pavyzdžiui, diuretikų ar imunosupresantų.

Rizikos veiksniai

Bendrieji rizikos veiksniai

  1. Lytis ir amžius: Podagra dažniau pasireiškia vyrams, ypač 40–50 metų amžiaus. Moterims rizika išauga po menopauzės, kai sumažėja estrogenų koncentracija.
  2. Genetiniai veiksniai: Jei šeimoje yra žmonių, sergančių podagra, tikimybė susirgti šia liga padidėja.
  3. Etninė grupė: Polinezijos gyventojai serga podagra 3–4 kartus dažniau nei kitos etninės grupės.
  4. Socioekonominiai veiksniai: Nepriteklius gali lemti didesnę podagros riziką.

Mitybos įpročiai

  1. Raudona mėsa ir vėžiagyviai: Didelis šių produktų, kuriuose gausu purinų, vartojimas didina šlapimo rūgšties kiekį kraujyje.
  2. Fruktozė: Gausus fruktozės turinčių gėrimų ir kitų produktų vartojimas taip pat siejamas su padidėjusia hiperurikemijos rizika.
  3. Alkoholis: Ypač alaus vartojimas prisideda prie didesnės podagros atsiradimo tikimybės.

Sveikatos būklė

  1. Nutukimas ir antsvoris: Antsvoris skatina insulino rezistentiškumą ir hiperurikemiją, o tai siejama su padidėjusia podagros rizika.
  2. Lėtinės ligos:
    • Hipertenzija (aukštas kraujospūdis)
    • Širdies ir kraujagyslių ligos
    • Širdies nepakankamumas
    • 2 tipo cukrinis diabetas
    • Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas
  3. Vaistai: Kai kurie vaistai, tokie kaip diuretikai, AKF inhibitoriai, beta blokatoriai ir imunosupresantai, gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie iš šių veiksnių gali būti tiek podagros priežastis, tiek pasekmė. Tačiau jų valdymas padeda sumažinti ligos riziką arba suvaldyti jos eigą.

Diagnostika

Diagnozuoti podagrą gali būti sudėtinga, nes šios ligos ir kitų sveikatos sutrikimų simptomai būna panašūs. Daugeliui pacientų pasireiškia hiperurikemija (padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje), todėl svarbiausias diagnostinis podagros tyrimas, leidžiantis patvirtinti šią ligą, yra natrio uratinių kristalų nustatymas sąnarių skystyje. Šis tyrimas atliekamas imant sąnario punkcijos mėginį.

Kraujo tyrimai

Atliekant biocheminį kraujo tyrimą nustatoma padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija (vyrams > 420 µmol/l, moterims > 360 µmol/l). Tačiau svarbu pažymėti, kad podagros priepuolio metu šlapimo rūgšties kiekis kraujyje gali būti nepadidėjęs. Dėl šios priežasties, pasireiškus ligai būdingiems požymiams, šlapimo rūgšties tyrimas turėtų būti kartojamas priepuoliui praėjus.

Priepuolio metu kraujyje taip pat gali būti šiek tiek padidėjęs:

  1. Leukocitų skaičius
  2. Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)
  3. C reaktyvinio baltymo kiekis (CRB)

Šie pokyčiai rodo vykstantį uždegimą organizme.

Rentgenologiniai tyrimai

Ligos pradžioje, atlikus pažeistų sąnarių rentgenogramas, gali būti matomas minkštųjų audinių paburkimas, o vėlesnėse stadijose – kaulinės destrukcijos požymiai.

Gydymas

Vaistai

Ūmus podagros priepuolis dažniausiai gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), tokiais kaip ibuprofenas, naproksenų ar diklofenakas. Šie vaistai padeda suvaldyti skausmą ir uždegimą. Retais atvejais, kai NVNU nepakankamai veiksmingi, gali būti skiriami hormoniniai vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai.

Ligos priepuoliams kartojantis, taikomas specifinis podagros gydymas. Jo metu dažniausiai naudojami vaistai, mažinantys šlapimo rūgšties susidarymą arba didinantys jos išsiskyrimą per inkstus. Tokie vaistai skiriami siekiant sumažinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje ir užkirsti kelią tolesniam sąnarių pažeidimui.

  1. Vaistai, mažinantys šlapimo rūgšties susidarymą:
    • Alopurinolis
    • Febuksostatas
  2. Vaistai, didinantys šlapimo rūgšties išsiskyrimą per inkstus:
    • Probenecidas
    • Benzbromaronas

Prieš paskiriant tokį gydymą, būtina atidžiai įvertinti paciento inkstų funkciją, jo amžių, taip pat kitas lėtines ligas ir būkles. Šie vaistai gali sukelti nepageidaujamų reiškinių, todėl jų vartojimas turi būti reguliariai stebimas.

Dieta

Tinkama mityba sergant podagra gali padėti sumažinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, pasikartojančių priepuolių riziką ir sulėtinti sąnarių pažeidimo progresavimą. Svarbu vengti maisto produktų, kuriuose yra daug purinų, nes organizmas juos skaido į šlapimo rūgštį.

  1. Rekomenduojama vengti:
    • Subproduktų (kepenų, inkstų ir pan.)
    • Raudonos mėsos (jautienos, ėrienos ir kiaulienos)
    • Kai kurių jūros gėrybių (ančiuvių, vėžiagyvių, sardinių, tunų)
    • Daug purinų turinčių daržovių (šparagų, špinatų)
    • Alkoholio (alaus ir distiliuotų gėrimų)
    • Saldaus maisto ir gėrimų
    • Natūralių vaisių sulčių
  2. Geriausias maistas sergant podagra:
    • Mažai riebūs ir neriebūs pieno produktai (jogurtas, liesas pienas)
    • Švieži vaisiai ir daržovės
    • Riešutai, riešutų sviestas ir grūdai
    • Riebalai ir aliejus
    • Bulvės, ryžiai, duona ir makaronai
    • Kiaušiniai (saikingai)
    • Žuvis ir vištiena
    • Daržovės (išskyrus špinatus ir šparagus)

Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač vandens, kad būtų užtikrintas tinkamas inkstų funkcijos palaikymas ir šlapimo rūgšties išsiskyrimas.

Komplikacijos

Hiperurikemija dažniausiai nustatoma atsitiktinai, nes ilgą laikotarpį ji nesukelia jokių klinikinių simptomų. Tačiau daugumai pacientų po kelerių ar keliolikos metų (kartais po 20 ir daugiau metų) hiperurikemija gali pasireikšti:

Besikartojančiais ūmios uždegiminės artropatijos priepuoliais

Jei podagra nėra tinkamai gydoma, priepuoliai tampa vis dažnesni ir ilgesni. Jie gali paveikti kelis sąnarius vienu metu, sukeldami stiprų skausmą, patinimą ir paraudimą.

Lėtine artropatija

Lėtinė artropatija pasireiškia dėl nuolatinio šlapimo rūgšties kristalų kaupimosi sąnariuose. Tai gali lemti sąnarių deformacijas, judesių amplitudės sumažėjimą ir negrįžtamus pakitimus.

Uratų kristalų kaupimusi audiniuose tofusų pavidalu

Tofusai yra podagriniai mazgai, susidedantys iš uratų kristalų sankaupos po oda ar sąnariuose. Jie dažniausiai randami pacientams, kuriems būna didelė ir ilgalaikė hiperurikemija. Tofusams prakiurus, išteka į kreidą panaši masė.

Šlapimo rūgšties sukelta inkstų akmenlige

Dėl padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio kraujyje, ji gali kristalizuotis ir suformuoti akmenų inkstų kanaluose ar šlapimo pūslėje. Tai gali sukelti ūmius skausmo priepuolius ir inkstų funkcijos sutrikimus.

Ūmine uratine neuropatija

Retais atvejais uratų kristalai gali kauptis nervų audiniuose, sukeldami staigų ir stiprų skausmą, nutirpimą ar dilgčiojimą galūnėse.

Lėtine nefropatija

Lėtinė nefropatija (inkstų pažeidimas) dažniau pasireiškia pacientams, sergantiems gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas ar hipertenzija. Ilgalaikė hiperurikemija gali pažeisti inkstų funkcijas.

Svarbu pabrėžti, kad negydoma podagra gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti šią ligą. Reguliarus gydytojo stebėjimas ir tinkama priežiūra padeda sumažinti komplikacijų riziką ir palaikyti gerą gyvenimo kokybę.

Podagra yra skausminga lėtinė liga, sukeliama padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio kraujyje. Nors ši būklė yra valdoma, tačiau nepakeičiamai svarbu laiku atpažinti simptomus, gydyti gretutines ligas ir laikytis sveikos mitybos bei gyvensenos. Visiems rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduojama periodiškai tikrintis šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, kad būtų išvengta ilgalaikės hiperurikemijos sukeltų komplikacijų.

Podagra yra viena dažniausių lėtinių uždegimo ligų, dažnai sunkinanti žmonių gyvenimo kokybę dėl pasikartojančių skausmingų priepuolių. Tačiau taikant tinkamą gydymą, laikantis mitybos režimo ir koreguojant rizikos veiksnius, galima sėkmingai kontroliuoti šią ligą ir išvengti rimtų pasekmių. Todėl svarbu užtikrinti savalaikį podagros atpažinimą ir veiksmingą gydymą.