Astigmatizmas yra dažna refrakcijos klaida, kurią sukelia netaisyklinga ragenos arba lęšiuko forma, todėl regėjimas įvairiais atstumais tampa neryškus. Jei kada nors patyrėte neryškų matymą ar akių įtampą, gali būti, kad susidūrėte su šia liga.
Norint veiksmingai valdyti astigmatizmą, būtina suprasti jo priežastis ir simptomus.
Gera žinia ta, kad yra įvairių gydymo būdų, įskaitant korekcinius lęšius, kontaktinius lęšius ir chirurgines procedūras, kurie gali padėti pagerinti regėjimą.
Išnagrinėjus šias gydymo galimybes, gali atsiverti naujos aiškesnio regėjimo galimybės, todėl galėsite visavertiškai užsiimti kasdiene veikla.
Kas yra astigmatizmas?
Astigmatizmas yra dažna regėjimo būklė, kuriai būdingas neryškus arba iškreiptas matymas dėl akies formos, neleidžiančios teisingai sufokusuoti šviesos tinklainėje. Simptomai: galvos skausmas, akių įtampa, nuovargis ir sunkumai matant detales, kurios gali atrodyti banguojančios ar neryškios.
Mirksėjimas gali suteikti laikiną palengvėjimą, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas. Astigmatizmas taip pat gali pasireikšti kartu su kitomis refrakcijos ydomis, pavyzdžiui, trumparegyste ar toliaregyste.
Laimei, korekciniai lęšiai (akiniai arba kontaktiniai lęšiai) gali gerokai pagerinti regėjimą, o refrakcinė chirurgija taip pat gali būti viena iš galimybių. Jei jaučiate šiuos simptomus, labai svarbu pasikonsultuoti su akių priežiūros specialistu ir atlikti išsamią akių apžiūrą, kad būtų ištirtos galimybės pagerinti regėjimą.
Astigmatizmo priežastys
Astigmatizmą pirmiausia lemia netaisyklinga akies forma, kuri gali atsirasti dėl kelių veiksnių. Pagrindinės priežastys yra šios:
- Genetika: Tikimybė susirgti astigmatizmu padidėja dėl paveldėtų ragenos pažeidimų.
- Akies trauma: akies trauma gali pakeisti ragenos formą ir sukelti astigmatizmą.
- Akių operacija: Tam tikros operacijos, pvz., kataraktos operacija, gali netyčia pakeisti ragenos formą ir sukelti astigmatizmą.
- Natūralūs pokyčiai: Laikui bėgant astigmatizmas gali atsirasti dėl senėjimo arba tokių ligų kaip keratokonusas, dėl kurio ragena plonėja ir išsipučia.
- Kontaktinių lęšių naudojimas: Ilgalaikis ar netinkamas kontaktinių lęšių naudojimas gali sukelti ragenos nelygumus ir padidinti astigmatizmo riziką.
Jei įtariate, kad sergate astigmatizmu, svarbu pasikonsultuoti su akių priežiūros specialistu, kuris nuodugniai ištirs jūsų akių sveikatą.
Dažniausi simptomai
Dažniausiai pasitaikantys astigmatizmo simptomai: neryškus ar iškreiptas matymas bet kokiu atstumu, sunkumai fokusuojant dėmesį į objektus ir akių įtampa, ypač ilgai dirbant, pavyzdžiui, skaitant ar naudojantis kompiuteriu.
Taip pat gali skaudėti galvą, kai tenka kompensuoti iškreiptą regėjimą, taip pat gali atsirasti naktinio matymo problemų, kai šviesos gali atrodyti kaip aureolės.
Papildomi požymiai yra dažnas mirktelėjimas, kad geriau sutelktumėte dėmesį, ir nuovargio jausmas po regos užduočių.
Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, labai svarbu kreiptis į akių priežiūros specialistą, kad jis atliktų išsamų tyrimą ir parinktų galimus gydymo būdus.
Kaip astigmatizmas veikia regėjimą
Astigmatizmas dėl netaisyklingos ragenos ar lęšiuko formos, neleidžiančios šviesai tolygiai sufokusuotis tinklainėje, sukelia neryškų ar banguojantį matymą.
Dėl to gali būti sunku aiškiai matyti tiek iš arti, tiek iš tolo, o tai turi įtakos tokioms veikloms kaip skaitymas, vairavimas ar veidų atpažinimas.
Dažniausi simptomai yra akių įtampa, nuovargis ir galvos skausmas, ypač po ilgesnio dėmesio sutelkimo.
Esant silpnam apšvietimui, regėjimas gali pablogėti, gali būti sunku aiškiai matyti, o aplink šviesą gali atsirasti aureolės ar atspindžiai.
Suprasti šį poveikį labai svarbu ieškant veiksmingų gydymo būdų.
Rizikos veiksniai
Astigmatizmo išsivystymo tikimybę gali padidinti keletas rizikos veiksnių, įskaitant:
- Genetika: Šeimoje yra astigmatizmo ar kitų refrakcijos ydų.
- Akies traumos: Akies, ypač ragenos, traumos gali pakeisti jos formą ir sukelti astigmatizmą.
- Medicininės būklės: Tokios ligos kaip keratokonusas, dėl kurio ragena plonėja ir išsipučia, ir diabetas, kuris laikui bėgant gali pakeisti akies formą, gali padidinti jūsų riziką.
- Ankstesnės akių operacijos: Ankstesnės operacijos, pvz., kataraktos operacija arba LASIK, taip pat gali turėti įtakos astigmatizmo išsivystymo rizikai.
Žinodami šiuos rizikos veiksnius galite stebėti savo regėjimo sveikatą ir prireikus laiku kreiptis į gydytoją.
Astigmatizmo diagnozavimas
Astigmatizmo diagnozavimas
Norint tiksliai diagnozuoti astigmatizmą, būtina, kad akių priežiūros specialistas atliktų išsamų akių tyrimą. Šio tyrimo metu paprastai atliekamas regėjimo aštrumo testas, kuriuo įvertinamas regėjimas įvairiais atstumais, ir keratometras, kuriuo išmatuojamas ragenos kreivumas.
Šie tyrimai padeda nustatyti, ar jūsų ragena yra netaisyklingos formos, o tai rodo astigmatizmą. Taip pat gali būti atliktas refrakcijos tyrimas, siekiant nustatyti, kurie lęšiai pagerina jūsų regėjimą.
Jei astigmatizmas bus patvirtintas, akių priežiūros specialistas aptars regėjimą gerinančias korekcijos galimybes. Jei įtariate, kad sergate astigmatizmu, užsiregistruokite vizitui, nes tiksli diagnozė yra labai svarbi siekiant aiškesnio regėjimo.
Akinių receptų parinktys
Kai kalbama apie astigmatizmo korekciją, pagrindinės akinių receptų galimybės yra cilindriniai lęšiai, kurie yra skirti netolygiam ragenos išlenkimui ištaisyti, kad regėjimas būtų aiškesnis.
Jei astigmatizmas nedidelis, gali užtekti vieno regėjimo arba daugiažidinių lęšių. Sunkesniais atvejais rekomenduojama rinktis torinius lęšius, nes jie užtikrina pritaikytą regėjimo korekciją skirtingose lęšio srityse.
Be to, atsižvelkite į lęšių medžiagas ir dangas: didelio indekso lęšiai yra plonesni ir lengvesni, todėl patogesni, o antirefleksinės dangos padeda sumažinti atspindžius, ypač esant prastam apšvietimui.
Jūsų optometristas gali pritaikyti receptą pagal jūsų kasdienę veiklą, kad užtikrintų aiškų ir patogų matymą skaitant, dirbant kompiuteriu ar vairuojant.
Kontaktinių lęšių sprendimai
Asmenims, turintiems astigmatizmą ir ieškantiems galimybės be akinių, toriniai kontaktiniai lęšiai užtikrina veiksmingą regėjimo korekciją ir komfortą. Šie lęšiai yra specialiai sukurti astigmatizmo problemai spręsti ir gaminami iš įvairių medžiagų, įskaitant minkštus ir standžius dujoms pralaidžius lęšius.
Pritaikymo metu akių priežiūros specialistas išmatuos jūsų akis, kad užtikrintų tinkamą receptą ir tinkamumą, nes net ir nedideli neatitikimai gali turėti įtakos regėjimui. Vienadieniai lęšiai yra higieniška alternatyva, nes po naudojimo juos lengva išmesti.
Norint išvengti infekcijų ir išlaikyti komfortą, būtina tinkamai valyti lęšius, todėl pasikonsultuokite su akių gydytoju dėl geriausių valymo priemonių.
Siekiant užtikrinti akių sveikatą, labai svarbu laikytis jų nurodymų dėl lęšių nešiojimo grafiko ir keitimo terminų. Naudodami tinkamą kontaktinių lęšių tirpalą galite pasiekti aiškų regėjimą be nepatogumų, susijusių su akiniais.
Chirurginis gydymas
Chirurginis astigmatizmo gydymas gali būti nuolatinis sprendimas, suteikiantis aiškesnį regėjimą be akinių ar kontaktinių lęšių.
Dvi labiausiai paplitusios procedūros yra LASIK ir PRK– abiem atvejais, naudojant lazerinę technologiją, keičiama ragenos forma ir ištaisomas astigmatizmą sukeliantis netolygus kreivumas.
Atliekant LASIK, ragenoje sukuriamas plonas atvartas, kad būtų galima patekti į po juo esančius audinius, kurie vėliau pertvarkomi, o po to atvartas pakeičiamas. Ši procedūra yra greita, paprastai sukelia minimalų diskomfortą ir leidžia greitai atsigauti.
Atvirkščiai, PRK metu pašalinamas išorinis ragenos sluoksnis ir tik po to ji pertvarkoma, todėl atsigavimo laikas ilgesnis, tačiau ji tinka asmenims, kurių ragena plonesnė.
Prieš atliekant operaciją būtina atlikti išsamų akių tyrimą, kad būtų galima nustatyti, ar operacija yra tinkama, o visus rūpimus klausimus būtina aptarti su akių priežiūros specialistu.
Pasirinkus tinkamą chirurginę operaciją, galima gerokai pagerinti regėjimą ir pagerinti gyvenimo būdą, nes nebereikės korekcinių lęšių.
Astigmatizmo simptomų valdymas
Veiksmingas astigmatizmo simptomų valdymas apima specialiai astigmatizmui skirtų korekcinių lęšių, pavyzdžiui, akinių ar kontaktinių lęšių, nešiojimą, siekiant pagerinti regėjimo aiškumą.
Be korekcinių lęšių, laikykitės geros akių higienos ir reguliariai darykite pertraukas nuo ekranų pagal 20-20-20-20 taisyklę: kas 20 minučių bent 20 sekundžių žiūrėkite į ką nors, kas yra 20 pėdų atstumu, kad sumažintumėte akių įtampą ir nuovargį.
Jei jaučiate diskomfortą ar galvos skausmą, pasikonsultuokite su akių priežiūros specialistu dėl galimų akių pratimų ar alternatyvių lęšių variantų.
Galiausiai, palaikykite sveiką gyvenimo būdą: būkite hidratuoti, valgykite subalansuotą maistą, kuriame gausu vitaminų A ir C, ir saugokite akis nuo UV spindulių, kad palaikytumėte bendrą akių sveikatą.
Šių strategijų derinimas padės veiksmingai valdyti astigmatizmo simptomus.
–
Ar astigmatizmas gali išsivystyti vėliau gyvenime?
Taip, astigmatizmas gali išsivystyti vėliau gyvenime. Akių pokyčiai, pavyzdžiui, traumos ar tam tikros ligos, gali sukelti astigmatizmą bet kuriame amžiuje. Reguliarus akių tikrinimas padeda anksti pastebėti šiuos pokyčius.
Ar astigmatizmas yra paveldimas?
Taip, astigmatizmas gali būti paveldimas. Jei jūsų tėvai ar broliai ir seserys serga šia liga, ji gali pasireikšti ir jums. Genetiniai veiksniai dažnai turi įtakos akių formai ir regėjimo problemoms, todėl stebėkite savo šeimos istoriją.
Kaip dažnai turėčiau tikrintis akis?
Akys turėtų būti tikrinamos bent kartą per metus. Jei pastebėjote kokius nors regėjimo pokyčius ar jaučiate diskomfortą, nelaukite ir užsiregistruokite anksčiau, kad jūsų akys išliktų sveikos.
Ar astigmatizmas gali sukelti galvos skausmą?
Taip, astigmatizmas gali sukelti galvos skausmą. Kai akys sunkiai sutelkia dėmesį, dažnai atsiranda akių įtampa, kuri gali sukelti diskomfortą arba galvos skausmą. Jei tai jaučiate, apsvarstykite galimybę pasitikrinti akis pas specialistą.
Ar yra gyvenimo būdo pokyčių, padedančių valdyti astigmatizmą?
Taip, yra gyvenimo būdo pokyčių, kurie gali padėti valdyti astigmatizmą. Norėdami valdyti astigmatizmą, galite keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, reguliariai daryti pertraukas nuo ekranų, laikytis geros akių higienos, nešioti tinkamus akinius ir laikytis subalansuotos mitybos, kurioje gausu vitaminų, kad akių sveikata būtų ideali.
Išvada
Apibendrinant galima teigti, kad astigmatizmo supratimas padeda atpažinti jo poveikį jūsų regėjimui ir bendram komfortui.
Naudodamiesi įvairiomis gydymo galimybėmis, pavyzdžiui, akiniais, kontaktiniais lęšiais ir chirurginiu gydymu, galite rasti tinkamą sprendimą savo regėjimui pagerinti.
Neignoruokite tokių simptomų, kaip neryškus matymas ar akių įtampa – pasitarkite su akių priežiūros specialistu ir ištirkite savo galimybes.
Imdamiesi veiksmų galite pagerinti savo regėjimo aiškumą ir mėgautis patogesniu gyvenimu.
